Vis dažniau socialiniuose tinkluose ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjų pokalbiuose išgirstame apie magiškąjį „100 km taką aplink Vilnių“. Tai nėra tik paprastas pasivaikščiojimas miesto šaligatviais ar parko takeliais. Tai tikras iššūkis, sujungiantis urbanistinę aplinką su laukine gamta, kuri, pasirodo, sostinėje yra ranka pasiekiama. Daugelis, pasiryžę įveikti šią trasą – ar per vieną kartą, ar dalimis – pripažįsta, kad patirtis pranoko lūkesčius, tačiau pareikalavo kur kas daugiau fizinių ir moralinių jėgų, nei buvo planuota. Vilniaus kalvos, miškai ir upių slėniai sukuria unikalų maršrutą, kuris ne tik atima žadą savo vaizdais, bet ir patikrina kiekvieno keliautojo ištvermę.
Kuo ypatingas 100 km takas aplink sostinę?
Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių, tačiau tik pradėjus eiti šiuo maršrutu, galima iš tikrųjų suprasti šio teiginio mastą. Maršrutas sukonstruotas taip, kad žygeiviai kuo mažiau jaustų miesto triukšmą ir kuo daugiau laiko praleistų gamtoje. Keliaujant šiuo taku, tenka kirsti regioninius parkus, draustinius, kopti į stačius šlaitus ir leistis į gilius slėnius.
Pagrindinis šios trasos išskirtinumas – kontrastai. Vieną akimirką galite žygiuoti šalia modernių stiklo pastatų ar judrių gatvių, o po kelių minučių atsidurti gūdžiame miške, kur girdisi tik paukščių čiulbėjimas ir medžių ošimas. Tokios vietos kaip Ribiškių takai, Pūčkorių atodanga, Verkių regioninis parkas ar Karoliniškių draustinis atveria panoramas, kurios dažnai lyginamos su Šveicarijos ar kitų kalnuotų vietovių vaizdais.
Maršruto struktūra ir danga
Daugelis pradedančiųjų klaidingai mano, kad 100 km aplink Vilnių yra lygus kelias. Realybė yra visai kitokia. Trasos reljefas yra itin „banguotas“. Skaičiuojama, kad įveikus visą maršrutą, tenka sukaupti nemenką vertikalų pakilimą, kuris gali siekti daugiau nei 1000 metrų. Tai tas pats, kas kelis kartus užlipti į aukščiausią Lietuvos dangoraižį pėsčiomis.
Danga taip pat nuolat kinta:
- Miško takeliai ir šaknys: Didžioji dalis maršruto veda natūraliais miško takais, kurie po lietaus gali būti klampūs, o rudenį – slidūs dėl nukritusių lapų.
- Asfaltas ir trinkelės: Atkarpose, kurios kerta gyvenamuosius rajonus ar jungia parkus, tenka žygiuoti kietu paviršiumi. Tai vargina pėdas labiau nei minkštas miško gruntas.
- Laiptai ir statūs šlaitai: Vilniaus reljefas nėra lygus. Pasiruoškite daugybei laiptelių (pavyzdžiui, ties Karoliniškėmis ar Šeškine) ir stačių įkalnių.
Kodėl šis iššūkis – ne kiekvienam?
Nors vaizdai iš tiesų atima žadą, 100 km maršrutas yra rimtas fizinis išbandymas. Net jei nuspręsite jį įveikti ne per vieną parą, o padalinti į kelias atkarpas, kiekviena iš jų turi savų sunkumų. Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės neįvertina šio tako sudėtingumo, yra susijusios su pasiruošimo stoka ir reljefo ignoravimu.
Fizinis nuovargis ir pūslės. Ilgai einant, ypač keičiantis dangai iš minkštos į kietą, pėdos patiria didelį krūvį. Net ir patyrę žygeiviai dažnai kenčia nuo pūslių, nuospaudų ar nutrintų pirštų. Netinkama avalynė čia yra didžiausias priešas. Paprasti miesto kedai dažniausiai netinka – reikalinga speciali žygių arba bėgimo bekele (trail) avalynė, kuri užtikrintų sukibimą ir amortizaciją.
Psichologinis aspektas. Kai žygiuojate mišku ir atrodo, kad esate toli nuo civilizacijos, viskas yra puiku. Tačiau maršrutas dažnai priartėja prie namų, stotelių ar parduotuvių. Atsiranda didelė pagunda nutraukti žygį anksčiau laiko, ypač pajutus pirmąjį nuovargį. Išlaikyti motyvaciją, kai „pabėgimo kelias” visada šalia – sunku.
Strategija: kaip protingai įveikti maršrutą
Yra du pagrindiniai būdai įveikti šį 100 km taką: „Ultra“ režimas (viskas per vieną kartą) ir „Turisto“ režimas (dalimis). Abu būdai turi savo žavesio, tačiau reikalauja skirtingo pasiruošimo.
1. „Ultra“ režimas (viskas vienu ypu)
Tai pasirinkimas ieškantiems ekstremalių pojūčių. Paprastai tam prireikia nuo 18 iki 24 valandų (einant sparčiu tempu). Šiam būdui būtina:
- Logistika: Reikia tiksliai suplanuoti maisto ir vandens papildymo taškus (degalines, parduotuves), nes neštis viską ant pečių 100 km yra per sunku.
- Apšvietimas: Dalis maršruto bus įveikiama tamsoje, todėl geras galvos žibintas su atsarginėmis baterijomis yra privalomas.
- Pagalba: Rekomenduojama turėti draugą ar „palaikymo komandą“, kuri galėtų atvežti sausų kojinių ar pleistrų į sutartą vietą.
2. „Turisto“ režimas (atkarpomis)
Tai populiariausias ir maloniausias būdas pažinti Vilnių. Oficialiai takas dažnai skirstomas į 10 atkarpų po 10–13 km. Tai puikus savaitgalio užsiėmimas:
- Galite mėgautis vaizdais neskubėdami.
- Galite sustoti kavinėse ar surengti pikniką gražiausiuose apžvalgos taškuose.
- Nereikia specialaus fizinio pasirengimo, užtenka bendro aktyvumo.
- Tai puiki veikla su šeima ar draugais.
Būtiniausia įranga ir pasiruošimas
Nepriklausomai nuo to, ar eisite 10 km, ar visą šimtą, tinkama įranga gali lemti, ar žygis bus malonumas, ar kančia. Štai sąrašas dalykų, kuriais verta pasirūpinti:
Avalynė. Tai svarbiausias elementas. Rekomenduojami trail tipo bėgimo bateliai arba lengvi žygio batai. Svarbu, kad jie būtų bent pusę dydžio didesni nei jūsų įprasta avalynė, nes ilgai einant kojos tinsta.
Apranga. Rengkitės „svogūno“ principu. Sintetiniai, drėgmę garinantys marškinėliai, lengvas flisas ir striukė nuo vėjo/lietaus. Venkite medvilnės – suprakaitavusi ji šaldo ir trina odą.
Technologijos. Nors maršrutas yra paženklintas specialiais žymekliais (dažniausiai raudonos rodyklės ar lipdukai), mieste jie dažnai dingsta arba būna uždengti augmenijos. Būtina telefone turėti atsisiųstą GPX failą arba naudotis programėlėmis (pvz., „Komoot“, „Strava“ ar oficialia vilnius100km svetaine). Taip pat būtinas išorinis akumuliatorius (powerbank), nes GPS sekimas greitai eikvoja bateriją.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Planuojant žygį aplink Vilnių kyla įvairių praktinių klausimų. Štai atsakymai į dažniausiai pasitaikančius:
Ar maršrutas tinka vaikams?
Visas 100 km atstumas vaikams yra per didelis iššūkis. Tačiau atskiros atkarpos, ypač tos, kurios veda per parkus (pvz., Belmonto ar Verkių dalis), yra puikiai tinkamos šeimoms. Svarbu įvertinti vaiko pajėgumą ir pasirinkti trumpesnę, 5–8 km atkarpą su lankytinais objektais.
Ar galima šį maršrutą įveikti dviračiu?
Nors didelė dalis trasos yra pravažiuojama dviračiu, oficialus 100 km takas yra skirtas pėstiesiems. Yra atkarpų su stačiais laiptais, siaurais miško takeliais, išvartomis ar griovomis, kur dviratį tektų neštis ant pečių. Dviratininkams rekomenduojama rinktis modifikuotus maršrutus, vengiant sudėtingiausių pėsčiųjų atkarpų.
Kuriuo metų laiku geriausia žygiuoti?
Takas atviras visus metus, tačiau geriausias laikas – pavasaris (kai gamta bunda, bet dar nėra per karšta) ir ruduo (dėl įspūdingų spalvų). Vasarą kai kurios atkarpos gali būti apaugusios aukšta žole ir dilgėlėmis, be to, karštis mieste labiau vargina. Žiemą maršrutas tampa dar sudėtingesnis dėl sniego ir ledo ant kalvų.
Ar saugu eiti vienam?
Taip, maršrutas iš esmės yra saugus, nes didžioji jo dalis driekiasi netoli gyvenamųjų zonų. Tačiau, kaip ir bet kuriame miške ar nuošalesnėje vietoje, rekomenduojama išlikti budriems, ypač tamsiuoju paros metu. Einant vienam, visada pravartu pasidalinti savo buvimo vieta su artimaisiais.
Ar trasoje yra geriamojo vandens šaltinių?
Natūralių šaltinių (pvz., Belmonte ar Verkiuose) yra, tačiau jais pasikliauti visos trasos metu neverta. Geriausia vandenį pirkti degalinėse ar parduotuvėse, kurios pasitaiko maršrute kirtus didesnes gatves ar rajonus.
Svarbiausia ne kilometrai, o atradimo džiaugsmas
Išbandyti 100 km taką aplink Vilnių verta ne tik dėl noro pasigirti įveiktais kilometrais ar sudegintomis kalorijomis. Didžiausia šio maršruto vertė yra galimybė pamatyti sostinę visiškai kitu kampu. Daugelis vilniečių, gyvenančių čia visą gyvenimą, nustemba atradę Šveicarijos parką, Ribiškių labirintus ar slaptus takus palei Nerį, apie kurių egzistavimą net nenutuokė.
Šis takas moko kantrybės ir parodo, kad net ir urbanizuotame pasaulyje gamta yra galinga ir arti mūsų. Kiekviena įveikta atkarpa suteikia pasitikėjimo savimi, o pilnas rato uždarymas – neapsakomą pergalės jausmą. Nesvarbu, ar tai bus sportinis iššūkis per parą, ar metų trukmės projektas savaitgaliais – vaizdai, kuriuos pamatysite, ir nuovargis, kurį pajusite, taps neįkainojama patirtimi. Tad belieka apsiauti patogius batus, pasiimti vandens ir žengti pirmąjį žingsnį link nuotykio, kuris prasideda tiesiog už jūsų namų durų.
