Tikriausiai nėra žmogaus, kuriam šiltos, ką tik iš orkaitės ištrauktos bandelės su dešrele nesukeltų nostalgiškų prisiminimų. Tai tas aromatas, kuris pasitikdavo mokyklos valgykloje per ilgąją pertrauką, arba tas jaukumas, kai močiutė savaitgalio rytą nuspręsdavo palepinti anūkus. Nors prekybos centruose šiandien gausu įvairiausių kepinių, rasti tą tikrąjį, naminį skonį – minkštą, kiek salstelėjusią tešlą ir sultingą įdarą – tampa vis sunkiau. Dažnai pirktinės bandelės būna per sausos, tešla primena vatą, o dešrelės kokybė verčia abejoti. Gera žinia ta, kad išsikepti tobulas, vaikyste kvepiančias bandeles namuose yra kur kas paprasčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia čia – ne brangūs ingredientai ar sudėtinga įranga, o meilė procesui ir keletas esminių taisyklių, kurios garantuos, jog tešla pakils tarsi ant mielių tiesiogine to žodžio prasme.
Mielinės tešlos paslaptys: kaip išvengti klaidų
Daugelis pradedančiųjų kepėjų bijo mielinės tešlos, manydami, kad ji kaprizinga ir reikalauja ypatingų įgūdžių. Tačiau tiesa ta, kad mielinė tešla mėgsta šilumą, laiką ir ramybę. Norint, kad bandelė būtų puri kaip debesis ir išliktų minkšta ne tik kepimo dieną, bet ir rytoj, reikia atkreipti dėmesį į kelis esminius komponentus.
Visų pirma – miltai. Bandelėms geriausia rinktis aukščiausios rūšies kvietinius miltus (dažniausiai žymimus 550D arba panašiu kodu). Juose yra pakankamai glitimo, kuris formuoja tešlos karkasą ir leidžia jai gražiai iškilti, sulaikant anglies dioksido burbuliukus viduje. Prieš naudojimą miltus būtina persijoti – tai ne tik pašalina gumuliukus, bet ir prisotina miltus deguonimi, todėl kepinys tampa dar puresnis.
Antras svarbus elementas – mielės. Galite naudoti tiek šviežias (presuotas), tiek sausas mieles. Skirtumas tik tas, kaip jas paruošite. Šviežias mieles reikia sutrinti su cukrumi ir šiltu pienu bei palaukti, kol suputos. Sausas mieles dažniausiai galima maišyti tiesiai su miltais, tačiau visada rekomenduojama perskaityti instrukciją ant pakuotės. Auksinė taisyklė: 25 gramai šviežių mielių atitinka maždaug 7–8 gramus sausų mielių.
Ingredientų temperatūra – raktas į sėkmę
Tai viena dažniausių klaidų. Jei pienas bus per karštas (daugiau nei 40-50 laipsnių), jis paprasčiausiai „nužudys“ mieles ir tešla nekils. Jei per šaltas – procesas užtruks labai ilgai. Pienas turi būti maloniai šiltas, tarsi kūno temperatūros. Tas pats galioja ir kitiems produktams – kiaušiniai ir sviestas turėtų būti kambario temperatūros, todėl juos iš šaldytuvo išsiimkite bent valandą prieš gaminimą.
Tobulo recepto ingredientai
Šis receptas subalansuotas taip, kad tešla būtų elastinga, lengvai kočiojama ir neplyštų vyniojant dešreles. Iš nurodyto kiekio išeis maždaug 12–15 vidutinio dydžio bandelių.
Jums reikės tešlai:
- 500 g kvietinių miltų (gali prireikti šiek tiek daugiau minkant)
- 250 ml šilto pieno (3,2% riebumo geriausia)
- 7 g sausų mielių (arba 25 g šviežių)
- 1 v. š. cukraus (jei mėgstate saldžiau – dėkite du)
- 1 a. š. druskos (ne su kaupu)
- 50 g tirpinto sviesto (arba kokybiško aliejaus)
- 1 kiaušinio (tešlai)
Įdarui ir aptepimui:
- 12–15 vnt. kokybiškų pieniškų dešrelių
- 1 kiaušinio plakinio (aptepimui prieš kepant)
- Sezamo sėklų arba kmynų (pabarstymui, nebūtina)
Gaminimo eiga žingsnis po žingsnio
Sekite šiuos nurodymus ir rezultatas jus tikrai pradžiugins. Neskubėkite – mielinė tešla nemėgsta skubos.
1. Mielių aktyvavimas
Jei naudojate sausas mieles, sumaišykite jas su miltais. Tačiau patikimesnis būdas, ypač naudojant šviežias mieles, yra paruošti raugą. Į dubenėlį supilkite šiltą pieną, suberkite cukrų ir įtrupinkite mieles. Išmaišykite ir palikite šiltai 10–15 minučių. Paviršiuje turi susidaryti „kepurėlė“ arba putos – tai ženklas, kad mielės aktyvios ir pasiruošusios darbui.
2. Tešlos minkymas
Į didelį dubenį persijokite miltus ir sumaišykite su druska. Padarykite duobutę, įmuškite kiaušinį, supilkite mielių ir pieno mišinį. Pradėkite maišyti šaukštu. Kai masė taps per sunki maišyti, supilkite tirpintą (bet ne karštą!) sviestą ir pradėkite minkyti rankomis. Minkyti reikia bent 10 minučių. Tešla turi tapti glotni, elastinga ir nebekibti prie rankų. Jei labai limpa, įberkite dar šiek tiek miltų, bet nepersistenkite – per daug miltų padarys bandeles kietas.
3. Kildinimas
Išminkytą tešlą suformuokite į rutulį, dėkite į aliejumi pateptą dubenį, uždenkite švariu rankšluosčiu arba maistine plėvele ir pastatykite šiltai. Tai gali būti orkaitė su įjungta lempute (bet ne kaitinimu!) arba vieta prie radiatoriaus. Tešla turi kilti apie 1–1,5 valandos, kol jos tūris padvigubės.
4. Formavimas
Pakilusią tešlą lengvai perminkykite, kad išeitų oras. Padalinkite ją į lygias dalis (rutuliukus). Kiekvieną gabalėlį iškočiokite į ilgą juostelę. Imkite dešrelę (nuo jos nulupkite plėvelę, jei ji nevalgoma) ir apvyniokite tešlos juostele spirale. Galite palikti dešrelės galus kyšoti – taip atrodys gražiau.
5. Antrasis pakilimas ir kepimas
Paruoštas bandeles dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, palikdami tarpus, nes jos dar plėsis. Uždenkite rankšluosčiu ir leiskite pakilti dar 20–30 minučių. Tai kritiškai svarbus žingsnis purumui! Prieš šaudami į orkaitę, aptepkite kiaušinio plakiniu ir pabarstykite sezamais.
Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 15–20 minučių, kol bandelės taps gražios auksinės spalvos.
Kaip pasirinkti tinkamas dešreles?
Bandelės skonis priklauso ne tik nuo tešlos, bet ir nuo dešrelės. Taupyti čia neverta. Pigios dešrelės, kuriose mažai mėsos, kepdamos gali išsipūsti, o vėliau susitraukti ir prarasti formą, be to, jų skonis dažnai būna per sūrus ar per daug „cheminis“. Rinkitės aukščiausios rūšies pieniškas dešreles, kuriose mėsos kiekis viršija 80–90 proc. Taip pat puikiai tinka ir rūkytos dešrelės, jei norite intensyvesnio skonio ir aromato, tačiau klasikiniam vaikystės receptui dažniausiai naudojamos būtent virtos pieniškos dešrelės.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Net ir turint gerą receptą, kartais kyla nenumatytų situacijų. Štai atsakymai į dažniausiai kylančius klausimus kepant bandeles su dešrele.
Kodėl mano tešla nepakilo?
Dažniausios priežastys yra dvi: arba pienas buvo per karštas ir nužudė mieles, arba mielės buvo pasenusios. Taip pat gali būti, kad patalpoje per šalta. Visada patikrinkite mielių galiojimo laiką ir naudokite termometrą skysčiams, jei nesate tikri.
Kodėl iškepusios bandelės yra kietos?
Taip nutinka, jei tešloje per daug miltų arba jos buvo perkeptos. Minkant tešlą stenkitės dėti tik tiek miltų, kiek būtina, kad ji nebekibtų prie rankų. Taip pat stebėkite kepimo laiką – kiekviena orkaitė kepa skirtingai.
Ar galima bandeles užšaldyti?
Tikrai taip! Galite užšaldyti jau iškeptas bandeles. Atvėsusias jas sudėkite į šaldymo maišelius. Norint valgyti, tereikia jas atitirpinti kambario temperatūroje ir trumpam pašildyti orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje – jos vėl bus minkštos ir skanios.
Ką daryti, kad tešla blizgėtų?
Tas gražus, auksinis blizgesys atsiranda aptepus bandeles kiaušinio plakiniu. Galite į plakinį įpilti šaukštą pieno – tuomet blizgesys bus dar tolygesnis. Tepkite prieš pat kepimą.
Ar galiu naudoti augalinį pieną?
Taip, karvės pieną galite keisti sojų, migdolų ar avižų pienu. Sviestą taip pat galima keisti augaliniu aliejumi. Skonis šiek tiek skirsis, bet tekstūra išliks panaši.
Idėjos patiekimui ir skonių variacijos
Klasikinė bandelė su dešrele yra puiki tokia, kokia yra, tačiau nebijokite eksperimentuoti. Jei norite sotesnio varianto, kartu su dešrele į tešlą galite įsukti ploną juostelę fermentinio sūrio – kepant jis išsilydys ir suteiks nuostabaus tąsumo. Mėgstantiems aštrumą, dešrelę prieš vyniojant galima aptepti garstyčiomis arba pomidorų padažu.
Šios bandelės yra idealus užkandis iškyloms gamtoje, kelionėms automobiliu ar tiesiog kaip soti vakarienė su puodeliu sultinio ar arbatos. Jos patogios valgyti rankomis, netrupa taip, kaip sluoksniuotos tešlos gaminiai, ir išlieka skanios net atvėsusios. Tai universalus maistas, kuris džiugina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius, primindamas, kad paprasti dalykai dažniausiai ir yra patys skaniausi.
