Televizijos ekranuose ir socialiniuose tinkluose matome tik galutinį, nepriekaištingai suredaguotą rezultatą: tobulas šukuosenas, stilingus derinius, plačias šypsenas ir įdomius pokalbius. Tačiau žinoma televizijos laidų kūrėja, žurnalistė ir nuomonės formuotoja Aistė Kabašinskaitė pripažįsta, kad už šio blizgaus fasado slepiasi ilgos darbo valandos, nuolatinis stresas ir emocinė įtampa, kurios žiūrovas dažniausiai net neįtaria. Savo karjeros kelią ji vadina ne sėkmės istorija, o nuolatiniu darbu su savimi ir aplinka, kurioje tenka kovoti ne tik dėl reitingų, bet ir dėl teisės būti išgirstai rimtai, nepaisant klijuojamų etikečių.
Kelias į televiziją: nuo vizualaus įvaizdžio iki žurnalistikos
Daugelis Aistę Kabašinskaitę pirmiausia atpažįsta kaip ryškią, vizualiai patrauklią asmenybę, tačiau jos kelias į profesionalią žurnalistiką nebuvo vien tik raudonas kilimas. Pradėjusi nuo veiklų, kurios reikalavo fotogeniškumo ir gebėjimo save reprezentuoti, ji greitai suprato, kad norint išlikti medijų pasaulyje, vien išvaizdos nepakanka.
Televizija yra negailestinga industrija. Čia galioja griežtos taisyklės, o konkurencija yra milžiniška. Aistė atvirauja, kad perėjimas į rimtesnį televizijos turinį, pavyzdžiui, darbą publicistinėse laidose, pareikalavo kardinaliai pakeisti požiūrį į darbą. Tai nebuvo tik teksto skaitymas prieš kamerą – tai buvo gebėjimas valdyti situaciją, bendrauti su sudėtingais pašnekovais ir greitai reaguoti į nenumatytas aplinkybes.
Svarbiausi karjeros lūžio taškai:
- Stereotipų laužymas: Vienas didžiausių iššūkių buvo įrodyti, kad už patrauklios išvaizdos slypi aštrus protas ir gebėjimas analizuoti situacijas.
- Darbas „lauko sąlygomis”: Žurnalistika nėra tik studijinis darbas. Tai važiavimas į atokiausius Lietuvos kampelius, bendravimas su socialinės rizikos šeimomis ar nukentėjusiaisiais, kas reikalauja didelio psichologinio pasiruošimo.
- Gebėjimas improvizuoti: Tiesioginis eteris ar nenuspėjami pašnekovai išmokė Aistę, kad scenarijus yra tik gairės, o tikrasis meistriškumas atsiranda gebant suvaldyti chaosą.
Nematoma darbo pusė: kas iš tiesų vyksta filmavimo aikštelėje
Kai žiūrovas įsijungia savo mėgstamą laidą, jis mato 40 minučių trukmės pramogą. Tačiau Aistė pabrėžia, kad vienai tokiai laidai sukurti dažnai prireikia visos savaitės, o kartais ir dar daugiau intensyvaus komandinio darbo. Tai, kas lieka už kadro, dažnai yra daug dramatiškiau nei pati laida.
Vienas iš didžiausių mitų yra tai, kad televizijos laidų vedėjos tiesiog atvažiuoja, pasigražina ir stoja prieš kameras. Realybė yra visai kitokia. Pasiruošimas filmavimui prasideda nuo temų generavimo, pašnekovų paieškos ir scenarijaus rašymo. Aistė ne kartą yra minėjusi, kad tenka dirbti ir savaitgaliais, ir vėlai vakare, nes naujienos ir aktualijos nelaukia.
Techniniai ir fiziniai iššūkiai
Be intelektualinio darbo, televizija reikalauja ir fizinės ištvermės. Filmavimai gali trukti po 12–14 valandų. Tai reiškia nuolatinį stovėjimą ant aukštakulnių, darbą po karštomis studijos šviesomis, kurios, nepaisant oro kondicionierių, dažnai sukelia diskomfortą.
Taip pat nereikia pamiršti ir oro sąlygų, jei filmuojama lauke. Žiūrovas nemato, kad vedėja, kuri ekrane atrodo rami ir besišypsanti, tuo metu galbūt stovi stingdančiame šaltyje arba kovoja su stipriu vėju, gadinančiu garso įrašą. Profesionalumas yra gebėjimas neparodyti šių nepatogumų.
Socialiniai tinklai prieš realybę: dvigubo gyvenimo kaina
Aistė Kabašinskaitė yra aktyvi ir socialiniuose tinkluose, kur jos gyvenimas gali pasirodyti tarsi nesibaigianti šventė. Tačiau ji pati atvirai kalba apie tai, kad socialiniai tinklai yra tik dar viena darbo platforma, o ne realaus gyvenimo atspindys. Instagram profilis yra kruopščiai kuruojama vizitinė kortelė.
Šiuolaikinėje medijoje riba tarp asmeninio gyvenimo ir darbo yra labai plona. Aistė pripažįsta, kad buvimas viešu asmeniu reikalauja tam tikros „kaukės”. Sekėjai nori matyti estetiką, grožį ir įkvėpimą, todėl dalijimasis buitinėmis problemomis ar nuovargiu dažnai lieka užribyje, siekiant išlaikyti profesionalų įvaizdį.
Esminiai skirtumai tarp Instagram ir realybės:
- Laiko sąnaudos: Viena „tobula” nuotrauka gali pareikalauti valandos pasiruošimo, apšvietimo derinimo ir šimto nesėkmingų kadrų.
- Emocinė būsena: Šypsena nuotraukoje nebūtinai reiškia gerą nuotaiką. Tai dažnai yra darbo dalis – įkvėpti kitus, net kai pačiai sunku.
- Reklaminiai įsipareigojimai: Daug turinio socialiniuose tinkluose yra susieta su sutartimis, terminais ir klientų lūkesčiais, kas sukuria papildomą spaudimą.
Kritika ir viešumas: kaip užsiauginti „storą odą”
Viena jautriausių temų, kurią Aistė paliečia kalbėdama apie savo karjerą, yra vieša kritika. Lietuvoje vieši asmenys dažnai tampa lengvu taikiniu interneto komentatoriams. Moterims televizijoje taikomi itin aukšti, dažnai neįmanomi standartai – jos turi būti ne tik protingos, bet ir nepriekaištingos išvaizdos, visada malonios ir „teisingos”.
Aistė neslepia, kad karjeros pradžioje neigiami komentarai skaudino. Buvo sunku suprasti, kodėl žmonės, kurie jos nepažįsta, jaučia teisę vertinti jos asmenybę, išvaizdą ar sprendimus. Tačiau su patirtimi atėjo supratimas, kad kritika dažniausiai pasako daugiau apie patį kritikuotoją nei apie ją.
Gebėjimas atsiriboti nuo „heiterių” yra viena svarbiausių savybių, norint išlikti šiame versle. Aistė pabrėžia, kad konstruktyvią kritiką iš profesionalų ji vertina ir priima, tačiau piktus anoniminius komentarus išmoko tiesiog ignoruoti. Tai yra emocinė higiena, be kurios darbas viešumoje taptų nepakeliamas.
Grožio kultas ir asmeninis prekės ženklas
Nors Aistė daug kalba apie vidines savybes ir darbštumą, ji neneigia, kad išvaizda yra jos darbo įrankis. Televizija yra vizualus menas. Rūpinimasis savimi – oda, plaukais, stiliumi – nėra tik tuštybė, tai yra pagarba žiūrovui ir profesinė būtinybė.
Tačiau čia slypi ir pavojus tapti savo paties įvaizdžio įkaitu. Aistė atvirauja, kad nuolatinis spaudimas atrodyti puikiai vargina. Būna dienų, kai norisi tiesiog būti be makiažo, apsirengti patogiai ir pasislėpti nuo pasaulio. Būtent todėl laisvalaikiu ji stengiasi atsiriboti nuo spindesio ir vertina natūralumą bei paprastumą.
Savo stilių ji formuoja ne tik pagal mados tendencijas, bet ir pagal tai, kas jai pačiai teikia pasitikėjimo. Drabužis televizijoje turi ne tik gražiai atrodyti, bet ir netrukdyti darbui – nekristi, neglamžytis, gerai atrodyti sėdint ar stovint. Tai dar viena nematoma „techninė” darbo pusė.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla žiūrovams ir sekėjams, besidomintiems Aistės Kabašinskaitės veikla ir televizijos užkulisiais.
Ar sunku suderinti asmeninį gyvenimą su darbu televizijoje?
Taip, tai vienas didžiausių iššūkių. Darbo grafikas dažnai yra nenuspėjamas, filmavimai gali užsitęsti, o renginiai vyksta vakarais ar savaitgaliais. Tai reikalauja didelio artimųjų supratingumo ir gebėjimo kokybiškai planuoti laiką.
Ką Aistė patartų merginoms, svajojančioms apie TV laidų vedėjos karjerą?
Svarbiausia yra nebijoti darbo ir nesitikėti greito rezultato. Reikia investuoti į savo išsilavinimą, domėtis pasauliu, lavinti kalbėjimo įgūdžius ir būti pasiruošusiai, kad pradžia gali būti sunki ir mažai apmokama. Grožis gali atverti duris, bet tik protas ir darbas leis pro jas įeiti ir pasilikti.
Ar ji pati kuria savo įvaizdį laidoms?
Dažniausiai dideliuose projektuose dirba stilistų komandos, tačiau Aistė visada turi savo nuomonę ir galutinį žodį. Kasdienėse laidose ar socialiniuose tinkluose ji dažnai pati rūpinasi savo stiliumi, nes puikiai išmano, kas jai tinka.
Kaip ji atsipalaiduoja po sunkių filmavimų?
Aistė vertina ramybę, kokybišką miegą ir laiką be telefono. Buvimas gamtoje, sportas ar tiesiog knygos skaitymas padeda atgauti vidinę pusiausvyrą ir „išsivalyti” nuo informacinio triukšmo.
Nuolatinis tobulėjimas kaip variklis
Žvelgiant į Aistės Kabašinskaitės karjeros trajektoriją, tampa aišku, kad sustoti vietoje ji neketina. Televizijos rinka keičiasi – tradicinę televiziją vis dažniau papildo arba keičia internetinės platformos, podkastai ir YouTube kanalai. Gebėjimas adaptuotis prie šių pokyčių yra būtinas kiekvienam žiniasklaidos atstovui.
Aistės atvirumas kalbant apie sunkumus, o ne tik apie sėkmę, rodo jos brandą ir norą kurti ryšį su auditorija ne per paviršutinišką blizgesį, o per žmogiškąsias patirtis. Ji supranta, kad tikrasis profesionalumas yra ne tik tai, kaip atrodai, bet ir tai, kokią vertę sukuri žiūrovui, kokias istorijas papasakoji ir kaip sugebi paliesti žmonių širdis. Ateityje galime tikėtis dar daugiau įvairiapusiškų projektų, kuriuose susijungs jos sukaupta patirtis, vizualinė estetika ir gilesnis požiūris į mus supančią aplinką.
