Pamatyti kraujospūdžio matuoklio ekrane skaičių 47 ties apatinio spaudimo riba gali būti netikėta ir netgi baugina, ypač jei esate įpratę matyti standartines normas, svyruojančias apie 80 mmHg. Dauguma žmonių puikiai žino, kad aukštas kraujospūdis yra „tylusis žudikas”, tačiau ne ką mažiau klausimų kyla, kai rodikliai smarkiai nukrenta žemyn. Ar apatinis spaudimas, nesiekiantis nė 50, yra pavojingas gyvybei? Ar tai tik laikinas organizmo nuovargis, o gal rimtos širdies ir kraujagyslių ligos signalas? Gydytojų teigimu, vienareikšmio atsakymo nėra – viskas priklauso nuo jūsų bendros savijautos, gretutinių ligų ir to, koks yra viršutinis (sistolinis) spaudimas tuo pačiu metu.
Ką iš tikrųjų rodo apatinis kraujospūdis?
Norint suprasti, kodėl skaičius 47 gali būti reikšmingas, svarbu prisiminti, kas sudaro kraujo spaudimo rodmenis. Pirmasis skaičius (sistolinis) rodo spaudimą arterijose širdies susitraukimo metu, kai kraujas išstumiamas į kūną. Antrasis, mažesnis skaičius (diastolinis), rodo spaudimą arterijose tuo momentu, kai širdis ilsisi tarp dūžių ir prisipildo krauju.
Būtent šis poilsio fazės rodiklis yra kritiškai svarbus širdies vainikinių arterijų aprūpinimui krauju. Jei diastolinis spaudimas yra per žemas (pavyzdžiui, 47 mmHg), širdies raumuo gali gauti nepakankamai deguonies, net jei pati širdis dirba stipriai. Medicinoje žemas kraujospūdis vadinamas hipotenzija. Nors visuotinai priimta apatinė norma yra apie 60 mmHg, individualios ribos gali skirtis.
Kada 47 mmHg yra norma, o kada – patologija?
Ne kiekvienas atvejis, kai apatinis spaudimas nukrenta žemiau 50 ar 60, reikalauja skubios medicininės pagalbos. Kontekstas čia yra esminis faktorius.
Fiziologinė hipotenzija
Jauniems, fiziškai aktyviems žmonėms, ypač profesionaliems sportininkams, žemas kraujospūdis (tiek viršutinis, tiek apatinis) dažnai yra normali būsena. Jų kraujagyslių sienelės yra elastingos, o širdis dirba itin efektyviai. Jei matuoklis rodo 90/47 ir žmogus jaučiasi puikiai, neturi galvos svaigimo ar silpnumo, tai dažniausiai laikoma fiziologine norma.
Izoliuota diastolinė hipotenzija
Situacija tampa sudėtingesnė vyresnio amžiaus žmonėms. Senstant kraujagyslės standėja, praranda elastingumą. Tai dažnai sukelia būklę, kai viršutinis spaudimas kyla (pvz., 140 ar 150), o apatinis krenta (pvz., 47). Tai vadinama izoliuota diastoline hipotenzija. Didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio skaičiaus (pulsinis spaudimas) didina širdies ir kraujagyslių įvykių riziką ir reikalauja atidaus gydytojo dėmesio, nes gydyti tokią būklę sudėtinga – mažinant viršutinį spaudimą, apatinis gali nukristi dar labiau.
Pagrindinės priežastys, kodėl apatinis spaudimas nukrenta iki 47
Jei anksčiau jūsų spaudimas buvo normalus ir staiga pastebėjote žemą diastolinį rodiklį, būtina išsiaiškinti priežastis. Jos gali būti tiek banalios, tiek rimtos:
- Dehidratacija (skysčių trūkumas): Tai viena dažniausių priežasčių. Kai organizmui trūksta vandens, mažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl krenta spaudimas.
- Vaistų vartojimas: Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos), ypač diuretikai (šlapimą varantys) ar alfa blokatoriai, gali pernelyg stipriai numušti spaudimą. Taip pat įtakos gali turėti antidepresantai ar vaistai nuo Parkinsono ligos.
- Aortos vožtuvo nesandarumas: Tai specifinė širdies yda. Kai aortos vožtuvas neužsidaro sandariai, dalis kraujo grįžta atgal į kairįjį skilvelį, todėl diastolinis spaudimas smarkiai krenta.
- Hormoniniai sutrikimai: Skydliaukės problemos (hipotirozė) arba antinksčių nepakankamumas gali lemti žemą spaudimą.
- Mitybos trūkumai: Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas gali sukelti anemiją (mažakraujystę), kuri savo ruožtu mažina kraujospūdį.
Simptomai, įspėjantys apie pavojų
Pats skaičius 47 nėra diagnozė. Svarbiausia yra tai, kaip jūsų organizmas reaguoja į sumažėjusį kraujo srautą. Jei smegenims ir kitiems organams trūksta deguonies, pasireiškia šie simptomai:
- Galvos svaigimas ar „lengvumas”: Ypač staiga atsistojus iš sėdimos ar gulimos padėties (ortostatinė hipotenzija).
- Nualpimas (sinkopė): Tai ženklas, kad smegenų kraujotaka laikinai sutriko kritiškai.
- Neryškus matymas: Vaizdas gali „plaukti” ar tamsėti akyse.
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: Sunku atlikti įprastus darbus, norisi gulėti.
- Šaltos, drėgnos galūnės: Kūnas centralizuoja kraujotaką į gyvybiškai svarbius organus, „aukodamas” galūnes.
- Sutrikusi koncentracija: Sunku susikaupti, lėtesnis mąstymas.
Jei matote 47 mmHg diastolinį spaudimą ir jaučiate bet kurį iš šių simptomų, tai yra rimtas signalas kreiptis į gydytoją. Jei pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys ar šaltas prakaitas, pagalbą reikia kviesti nedelsiant.
Ką daryti pamačius žemą rodiklį?
Prieš panikuojant, atlikite kelis veiksmus, kad įsitikintumėte rodmenų tikslumu ir stabilizuotumėte būklę:
Pakartokite matavimą. Elektroniniai matuokliai yra jautrūs judesiams ir aritmijai. Nusiraminkite, pasėdėkite ramiai 5 minutes ir pamatuokite dar kartą. Įsitikinkite, kad manžetė uždėta teisingai.
Išgerkite stiklinę vandens. Kaip minėta, dehidratacija yra dažna kaltininkė. Skysčių balanso atkūrimas dažnai padeda pakelti spaudimą iki normalaus lygio.
Atsigulkite ir pakelkite kojas. Tai padeda kraujui iš apatinės kūno dalies grįžti į širdį ir smegenis.
Peržiūrėkite vaistus. Jei neseniai pradėjote vartoti naujus vaistus nuo spaudimo, gali būti, kad dozė jums yra per didelė. Niekada patys nenutraukite vaistų vartojimo, bet pasitarkite su gydytoju dėl dozės korekcijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar pavojinga, jei apatinis spaudimas yra 47, o viršutinis normalus (pvz., 120/47)?
Tai rodo didelį pulsinį spaudimą. Nors tai nėra tiesiogiai pavojinga gyvybei tą pačią akimirką (jei nėra alpulio), ilgainiui tai gali rodyti kraujagyslių standėjimą arba širdies vožtuvų problemas. Rekomenduojama kardiologo konsultacija, siekiant atmesti aortos vožtuvo nepakankamumą.
Koks maistas padeda greitai pakelti apatinį spaudimą?
Greitam efektui gali padėti sūrus maistas (pavyzdžiui, raugintas agurkas ar sūdyti riešutai), kadangi natris sulaiko skysčius organizme. Taip pat gali padėti kofeinas (kava), tačiau jo poveikis yra trumpalaikis ir ne visiems vienodas. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia gerti pakankamai vandens.
Ar stresas gali sumažinti apatinį spaudimą?
Dažniau stresas spaudimą didina, tačiau po stipraus streso priepuolio arba lėtinio išsekimo metu gali pasireikšti vadinamoji antinksčių nuovargio būklė ar vazovagalinė reakcija, kurios metu spaudimas staiga krenta.
Ar skaičius 47 rodo, kad artėja infarktas?
Pats savaime žemas apatinis spaudimas nėra tiesioginis infarkto požymis. Infarkto metu spaudimas gali kristi dėl širdies raumens pažeidimo, tačiau tuomet jį lydi stiprus skausmas krūtinėje, dusulys, mirties baimė. Jei žemas spaudimas yra vienintelis simptomas, infarkto tikimybė maža.
Gyvenimo būdo korekcijos ir prevencija
Jei gydytojas nenustatė rimtos ligos, o žemas apatinis spaudimas (apie 45–50 mmHg) jus vargina periodiškai, gyvenimo būdo pokyčiai gali žymiai pagerinti savijautą.
Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į druskos kiekį. Skirtingai nei hipertenzija sergantiems žmonėms, kuriems druską reikia riboti, turintiems žemą spaudimą gydytojai kartais leidžia jos vartoti šiek tiek daugiau (žinoma, proto ribose). Natris padeda sulaikyti vandenį kraujagyslėse ir taip palaiko aukštesnį spaudimą.
Antra, kompresinės kojinės gali tapti puikia pagalba. Jos neleidžia kraujui užsistovėti kojų venose, todėl pagerėja veninė kraujotaka ir širdis efektyviau prisipildo krauju diastolės metu. Tai ypač aktualu tiems, kurie dirba stovima darbą arba dažnai jaučia galvos svaigimą atsistojus.
Galiausiai, venkite staigių padėties keitimų. Rytą, prieš lipdami iš lovos, kelias minutes pasėdėkite nuleidę kojas. Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, nes gausus maistas priverčia kraują sutekėti į virškinimo traktą, taip dar labiau sumažindamas bendrą kraujospūdį (postprandialinė hipotenzija). Reguliarus, bet ne per daug intensyvus fizinis aktyvumas taip pat tonizuoja kraujagysles ir padeda stabilizuoti spaudimo svyravimus.
