Infarktas retai prasideda tą akimirką, kai suspaudžia krūtinę. Dažniausiai jis prasideda gerokai anksčiau – tada, kai kraujagyslės tyliai siaurėja, kai kraujospūdis kasdien šiek tiek viršija normą, kai cholesterolio rodikliai „dar ne tragedija“. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Europoje, tačiau jų eiga beveik visada yra ilgas procesas, o ne staigus įvykis.
Kiekvieną minutę mūsų širdis susitraukia apie 60–80 kartų ir per parą perpumpuoja maždaug 7–8 tūkstančius litrų kraujo. Tai neįtikėtinas darbas, kurį dažnai prisimename tik tada, kai atsiranda problema.
Infarktas prasideda nuo rizikos
Miokardo infarktas įvyksta, kai viena iš vainikinių arterijų užsikemša ir dalis širdies raumens negauna deguonies. Tačiau kraujagyslių pažeidimai formuojasi metų metus. Aterosklerozinės plokštelės kaupiasi lėtai, o jų paviršius gali plyšti net ir žmogui, kuris iki tol jautėsi pakankamai gerai.
Rizikos veiksniai dažnai veikia kartu. Net vidutiniškai padidėjęs cholesterolio kiekis, šiek tiek aukštesnis kraujospūdis ir sėdimas gyvenimo būdas gali sudaryti pavojingą kombinaciją. Įdomu tai, kad vainikinės arterijos gali būti susiaurėjusios net 50–70 %, kol žmogus dar nejaučia ryškių simptomų.
Todėl prevencija nėra tik formalus patikrinimas. Tai galimybė įvertinti, kiek reali yra širdies rizika šiandien, o ne tada, kai jau reikalinga skubi pagalba.
Ką iš tiesų reiškia širdies prevencija?
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta ne sergantiems, o tiems, kurie dar gali pakeisti eigą. 40–60 metų vyrams ir moterims, turintiems bent vieną rizikos veiksnį, priklauso nemokamas ištyrimas su šeimos gydytojo siuntimu.
Vertinant širdies riziką, analizuojama ne vienas skaičius, o visuma:
- lipidų profilis ir „blogojo“ cholesterolio koncentracija
- gliukozės kiekis kraujyje
- arterinio kraujospūdžio dinamika
- kūno masės indeksas ir riebalų pasiskirstymas
- paveldimumas bei gyvenimo būdo įpročiai
Jei nustatoma didelė rizika, rekomenduojamas išsamus kardiologo ištyrimas ir reguliarus stebėjimas kartą per metus. Ankstyvas gydymas gali sumažinti infarkto tikimybę dešimtimis procentų.
Šiuolaikiniai tyrimai – daugiau nei EKG
Kardiologija šiandien remiasi ne tik simptomais. Širdies ultragarsinis tyrimas (echokardiografija) leidžia matyti širdies struktūrą ir funkciją realiu laiku. Elektrokardiograma padeda nustatyti ritmo sutrikimus. Holter monitoravimas fiksuoja širdies veiklą 24 valandas – net tada, kai pacientas miega.
Veloergometrija atskleidžia, kaip širdis reaguoja į fizinį krūvį, o miego arterijų echoskopija leidžia įvertinti kraujagyslių susiaurėjimą dar iki klinikinių simptomų. Šie tyrimai yra saugūs, neskausmingi ir suteikia objektyvius duomenis apie širdies būklę.
„Altamedica“ šeimos klinikose Kaune, Marijampolėje ir Ukmergėje dirbantys gydytojai kardiologai taiko modernius diagnostikos metodus, leidžiančius tiksliai įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Registracija pas specialistą galima telefonu arba internetu, todėl profilaktinė patikra tampa lengvai pasiekiama.
Kada verta nedelsti?
Jei fizinio krūvio metu atsiranda krūtinės spaudimas, dusulys ar neįprastas nuovargis, tai gali būti ženklas, kad širdies raumuo gauna nepakankamai kraujo. Sergant cukriniu diabetu, rūkant ar turint padidėjusį cholesterolio kiekį, rizika išauga net be simptomų.
Infarktas dažnai suvokiamas kaip netikėta katastrofa. Tačiau daugeliu atvejų tai yra ilgai trunkančio proceso pabaiga. Laiku atlikta prevencija gali pakeisti šio proceso kryptį – dar prieš pasiekiant kritinį tašką.
