Pastarosiomis dienomis meteorologai ir astrofizikai vis garsiau kalba apie Saulės aktyvumo padidėjimą, kuris neišvengiamai lemia geomagnetinio lauko sutrikimus Žemėje. Nors daugelis žmonių į tokius pranešimus žiūri skeptiškai, vis daugiau medicininių tyrimų patvirtina, kad kosminiai orai turi tiesioginį poveikį mūsų savijautai. Artėjant stiprioms magnetinėms audroms, medikai ir mokslininkai vieningai ragina atkreipti dėmesį į savo sveikatą, ypač tiems, kurie jaučia priklausomybę nuo oro permainų. Tai nėra tik laikinas diskomfortas – jautresniems organizmams stiprūs Saulės žybsniai gali išprovokuoti lėtinių ligų paūmėjimą ar netikėtus sveikatos sutrikimus, todėl pasiruošimas tam turėtų būti ne mažiau svarbus nei pasiruošimas įprastoms orų permainoms.
Kas iš tikrųjų yra geomagnetinė audra ir kodėl ji kyla?
Norint suprasti, kodėl turėtume saugotis, pirmiausia svarbu suvokti, kas vyksta už mūsų planetos ribų. Magnetinė audra – tai staigus Žemės magnetinio lauko sutrikimas, kurį sukelia Saulės vėjo srautai, pasiekę mūsų planetą. Saulė nuolat išmeta į kosmosą elektringąsias daleles, tačiau kartais įvyksta galingi žybsniai arba vainikinės masės išmetimai. Kai šios dalelės dideliu greičiu atsitrenkia į Žemės magnetosferą (mūsų planetos apsauginį skydą), kyla geomagnetinis triukšmas.
Mokslininkai šias audras klasifikuoja pagal vadinamąjį K indeksą (nuo 1 iki 9). Kai K indeksas pasiekia 5 ar daugiau balų, fiksuojama magnetinė audra. Artėjančio periodo metu prognozuojami būtent tokio ar net didesnio galingumo trikdžiai. Nors atmosfera mus saugo nuo radiacijos, magnetinio lauko svyravimai veikia viską, kas turi elektrinį laidumą, įskaitant ir žmogaus organizmą, kuriame nerviniai impulsai ir širdies veikla yra paremti bioelektriniais procesais.
Didžiausios rizikos grupės: kam pavojus realiausias?
Nors magnetinės audros gali paveikti bet kurį žmogų, tam tikros gyventojų grupės yra gerokai jautresnės šiam reiškiniui. Gydytojai išskiria keletą kategorijų žmonių, kuriems artimiausiomis dienomis reikėtų būti itin budriems.
Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys asmenys
Tai pati pažeidžiamiausia grupė. Tyrimai rodo, kad geomagnetinių audrų metu padaugėja iškvietimų į greitąją pagalbą dėl infarktų, insultų ir hipertenzinių krizių. Magnetinio lauko svyravimai gali:
- Sutrikdyti kraujospūdžio reguliaciją.
- Padidinti kraujo klampumą, todėl didėja trombų susidarymo rizika.
- Sukelti širdies ritmo sutrikimus (aritmiją).
Žmonės, sergantys krūtinės angina ar atsigaunantys po širdies operacijų, turėtų vengti didelio fizinio krūvio audrų metu.
Meteolabilūs žmonės ir kenčiantys nuo migrenos
Terminas „meteolabilumas“ apibūdina padidėjusį jautrumą oro sąlygoms. Šiems žmonėms magnetinės audros dažniausiai pasireiškia stipriais galvos skausmais ar migrenos priepuoliais. Sutrikus mikrocirkuliacijai smegenų kraujagyslėse, gali atsirasti galvos svaigimas, pykinimas, šviesos baimė ir bendras silpnumas. Dažnai simptomai pasireiškia dar 1–2 dienas prieš patį audros piką.
Vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai
Senjorų organizmo adaptacinės savybės yra susilpnėjusios, todėl jiems sunkiau prisitaikyti prie išorinių aplinkos pokyčių. Tuo tarpu kūdikių ir mažų vaikų kaukolės kaulai yra plonesni, o nervų sistema dar tik formuojasi, todėl jie gali tapti irzlesni, blogiau miegoti, prarasti apetitą.
Psichoemocinė būklė ir nervų sistema
Daugelis pamiršta, kad magnetinės audros veikia ne tik fizinį kūną, bet ir psichiką. Pastebėta, kad padidėjusio Saulės aktyvumo dienomis žmonės tampa dirglesni, kyla daugiau konfliktų, sunkiau susikaupti. Tai susiję su hormonų sistemos reakcija į stresą – organizmas gali pradėti gaminti daugiau adrenalino ir kortizolio.
Taip pat gali sutrikti melatonino – miego hormono – gamyba. Dėl šios priežasties net ir visiškai sveiki žmonės per magnetines audras skundžiasi nemiga, neramiu miegu arba jaučiasi nepailsėję net ir po ilgo miego. Asmenims, turintiems nerimo sutrikimų ar depresiją, simptomai gali laikinai paūmėti.
Kaip pasiruošti ir sumažinti neigiamą poveikį?
Žinant, kad artėja neramus laikotarpis, galima imtis prevencinių priemonių. Nereikia panikuoti ar užsidaryti namuose, tačiau tam tikri gyvensenos pokyčiai gali padėti lengviau išgyventi šį periodą. Štai pagrindinės rekomendacijos:
- Koreguokite mitybą ir skysčių vartojimą. Geomagnetinių audrų metu kraujas linkęs tirštėti, todėl gyvybiškai svarbu gerti pakankamai vandens. Venkite sūraus, aštraus ir riebaus maisto, kuris sulaiko skysčius ir didina kraujospūdį. Į racioną įtraukite daugiau produktų, turinčių kalio ir magnio (bananai, riešutai, žuvis), kurie stiprina širdies veiklą.
- Venkite stimuliantų. Alkoholis ir dideli kofeino kiekiai apkrauna nervų sistemą ir kraujagysles. Audros dienomis kavą geriau keisti žolelių arbatomis (mėtų, melisų), kurios ramina nervų sistemą.
- Vaistų vartojimo disciplina. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės privalo griežtai laikytis gydytojo nurodymų. Pasitikrinkite, ar turite pakankamai vaistų nuo kraujospūdžio ar širdies ritmo sutrikimų. Niekada nenutraukite vaistų vartojimo savavališkai.
- Fizinio aktyvumo ribojimas. Tai nėra metas siekti sporto rekordų. Intensyvias treniruotes sporto salėje pakeiskite ramiu pasivaikščiojimu gryname ore. Tačiau venkite ilgų pasivaikščiojimų vidurdienį, kai Saulės radiacija yra didžiausia.
- Kokybiškas poilsis. Eikite miegoti anksčiau nei įprastai. Prieš miegą venkite ekranų (telefonų, kompiuterių) skleidžiamos mėlynosios šviesos, nes ji papildomai trikdo melatonino gamybą, kuri ir taip gali būti išbalansuota dėl audros.
Technologinis aspektas: ką dar gali paveikti audra?
Nors didžiausias dėmesys skiriamas sveikatai, stiprios magnetinės audros (G3–G5 lygio) gali paveikti ir technologijas, nuo kurių priklausome kasdien. Galimi GPS signalo sutrikimai, todėl navigacijos sistemos gali veikti netiksliai. Taip pat gali pasitaikyti radijo ryšio trikdžių, o ekstremaliais atvejais – net elektros tinklų perkrovų. Nors šiuolaikinės sistemos turi apsaugas, verta turėti omenyje, kad mobilusis ryšys ar internetas tam tikrais momentais gali veikti lėčiau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar magnetinės audros tikrai egzistuoja, ar tai tik mitas?
Tai moksliškai patvirtintas geofizinis reiškinys. Žemės observatorijos ir palydovai nuolat fiksuoja geomagnetinio lauko svyravimus, o jų poveikis elektronikai ir biologiniams organizmams yra plačiai tiriamas NASA, NOAA ir kitų institucijų.
Kiek laiko trunka magnetinė audra?
Trukmė gali būti labai įvairi – nuo kelių valandų iki kelių parų. Viskas priklauso nuo Saulės vėjo srauto intensyvumo ir greičio. Dažniausiai aktyviausia fazė trunka apie 12–24 valandas, tačiau liekamieji reiškiniai gali būti jaučiami ilgiau.
Ar galima visiškai pasislėpti nuo magnetinės audros?
Deja, ne. Magnetinis laukas prasiskverbia per pastatus, betoną ir kitas medžiagas. Vienintelis būdas apsisaugoti – stiprinti savo organizmą ir valdyti simptomus, nes nuo paties fizikinio reiškinio pabėgti neįmanoma.
Kur galima pasitikrinti prognozes?
Rekomenduojama stebėti oficialias meteorologijos tarnybų svetaines arba naudoti specializuotas programėles, kurios rodo K indeksą realiuoju laiku (pvz., NOAA Space Weather Prediction Center duomenis).
Sąmoningas požiūris į organizmo siunčiamus signalus
Artėjančios magnetinės audros neturėtų tapti baimės šaltiniu, tačiau tai puikus priminimas sulėtinti tempą ir įsiklausyti į savo kūną. Dažnai mes ignoruojame pirmuosius nuovargio ar negalavimo simptomus, priskirdami juos paprastam darbo krūviui, tačiau būtent padidėjusio geomagnetinio aktyvumo metu organizmas tampa geriausiu indikatoriumi, parodančiu silpnąsias mūsų sveikatos vietas. Stebėdami, kaip jaučiatės šiuo laikotarpiu, galite gauti vertingos informacijos apie savo bendrą sveikatos būklę ir, reikalui esant, laiku kreiptis į specialistus. Svarbiausia – neignoruoti pavojaus signalų, pasirūpinti ramybe ir suprasti, kad tai laikinas gamtos reiškinys, kurį, tinkamai pasiruošus, galima išgyventi be didesnių pasekmių.
