Atopinis dermatitas (AD) daugeliu atvejų prasideda ankstyvoje vaikystėje, tačiau tai yra lėtinė uždegiminė odos liga, galinti pasireikšti ir suaugusiesiems.. Svarbu suprasti kokie rizikos veiksniai skatina atopinį dermatitą ir kaip tinkamai kontroliuoti simptomus.
Atopinis dermatitas suaugusiesiems
Atopinis dermatitas suaugusiesiems gali pasireikšti trimis scenarijais: lėtinis tęstinumas nuo vaikystės, simptomų atsinaujinimas po ilgos remisijos ir būklės atsiradimas pirmą kartą.
Klinikiniai simptomai suaugusiesiems gali skirtis nuo klasikinio vaikų simptomų. Vyresniems vaikams atopinis dermatitas įprastai pasireiškia alkūnių ir kelių linkiuose, suaugusiems dažniau pažeidžiama rankų, kaklo, veido ar viršutinės kūno dalies oda. Oda tampa sausesnė, pastebimas jos sustorėjimas su ryškiomis linijomis. Gydytojai dermatologai odos niežulį išskiria kaip vieną pagrindinių simptomų, dažnai trikdantį miegą ir bendrą gyvenimo kokybę.
Būklės ypatumai ir rizikos veiksniai
Atopinio dermatito vystymąsi lemia kompleksinis genetinių, imuninių ir aplinkos veiksnių derinys. Odos barjero disfunkcija, kai pažeidžiama epidermio struktūra ir neužtikrinama apsauga nuo išorinių dirgiklių ir alergenų, yra vienas esminių veiksnių.
Imuninės sistemos pokyčiai dažniausiai susiję su dominuojančiu Th2 tipo uždegiminiu atsaku. Tai reiškia, kad imuninės sistemos ląstelės pernelyg intensyviai reaguoja į dirgiklius, skatindamos uždegiminių citokinų išsiskyrimą ir lėtinį odos uždegimą. Suaugusiems papildomi veiksniai gali būti stresas ar hormonų pokyčiai.
Kas provokuoja atopinį dermatitą?
Suaugusiems atopinį dermatitą gali provokuoti įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Profesiniai dirgikliai – cheminės medžiagos, dažnas rankų plovimas, kontaktas su alergenais. Tokiais atvejais profesinis dermatitas gali sutapti su atopiniu dermatitu ar jį paaštrinti.
Klimato sąlygos taip pat turi įtakos. Žiemos metu, kai oro drėgmė mažėja, o patalpų šildymas papildomai sausina odą, simptomai dažnai stiprėja. Staigūs temperatūros pokyčiai, prakaitavimas ar per didelė šiluma taip pat gali sukelti simptomų paaštrėjimą.
Atopinio dermatito diagnostika
Atopinio dermatito diagnostika grindžiama klinikiniu vertinimu, simptomų ir anamnezės analize. Suaugusiems svarbu atskirti atopinį dermatitą nuo kitų panašiai atrodančių odos būklių – kontaktinio dermatito, seborėjinio dermatito ir psoriazės. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai, kad būtų atmestos kitos diagnozės.
Atopinio dermatito gydymas
Atopinio dermatito valdymas apima odos priežiūrą, simptomus provokuojančių veiksnių vengimą ir, prireikus, medikamentinį gydymą. Emolientai yra pagrindinė gydymo dalis. Reguliarus jų naudojimas padeda sumažinti sausumo jausmą ir niežėjimą.
Vietiniai kortikosteroidai taikomi trumpalaikiams simptomų paūmėjimų epizodams suvaldyti. Sunkesniais atvejais, kai vietinis gydymas nesuteikia pakankamo efekto, gydytojas dermatologas gali apsvarstyti sisteminį gydymą, pavyzdžiui, biologinė terapija ar kiti imunomoduliuojantys vaistai.
Atopinis dermatitas nėra tik vaikų liga – jis gali tęstis ar net pirmą kartą pasireikšti suaugus. Genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai lemia būklės vystymąsi ir eigą. Suaugusiems svarbu atpažinti simptomus, vengti dirgiklių ir laikytis kompleksinio būklės valdymo plano.
