Širdies plakimas yra vienas iš pagrindinių gyvybinių rodiklių, atspindinčių bendrą mūsų organizmo būklę. Nors įprastai savo pulso dienos eigoje net nejaučiame, kartais širdis pradeda plakti taip smarkiai ir greitai, jog atrodo, kad tuoj iššoks iš krūtinės. Jei tai nutinka fizinio krūvio ar didelio streso metu – nerimauti dažniausiai neverta, nes tai visiškai natūrali, evoliucijos nulemta kūno reakcija, kurios tikslas yra aprūpinti raumenis ir smegenis papildomu deguonimi. Tačiau situacija yra visiškai kitokia tuomet, kai dažnas pulsas vargina ramybės būsenoje, sėdint prie televizoriaus ar tiesiog gulint lovoje. Gydytojai nuolat atkreipia dėmesį, kad nuolatos padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ramybėje gali būti ne tik laikinas, nemalonus diskomfortas, bet ir rimtas signalas, įspėjantis apie besivystančias ar jau esamas ligas. Laiku atkreipus dėmesį į šį simptomą ir supratus tikrąsias jo priežastis, galima ne tik išvengti sudėtingų, gyvybei pavojingų sveikatos problemų, bet ir žymiai pagerinti savo kasdienio gyvenimo kokybę.
Normalus pulsas ramybėje: ką būtina žinoti?
Prieš pradedant nerimauti dėl per greito širdies plakimo, labai svarbu aiškiai suprasti, koks pulsas medicinoje yra laikomas normaliu. Suaugusio žmogaus normalus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje paprastai svyruoja nuo šešiasdešimties iki šimto dūžių per minutę. Šis skaičius jokiu būdu nėra fiksuotas – jis gali nuolatos keistis ir priklausyti nuo daugybės asmeninių veiksnių, įskaitant žmogaus amžių, lytį, fizinį pasirengimą, tuo metu vartojamus vaistus, aplinkos temperatūrą ir netgi kūno padėtį (gulint pulsas paprastai būna retesnis nei stovint).
Medicinos praktikoje pastebima įdomi tendencija: profesionalių sportininkų ar itin aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių, ištvermės sportu (bėgimu, plaukimu, dviračių sportu) užsiimančių žmonių pulsas ramybėje gali būti gerokai mažesnis. Kartais jis siekia vos keturiasdešimt ar penkiasdešimt dūžių per minutę. Taip yra todėl, kad reguliarių ir intensyvių treniruočių dėka jų širdies raumuo tampa itin stiprus ir efektyvus. Širdžiai nebereikia plakti dažnai, nes vieno galingo susitraukimo metu ji išpumpuoja didelį kraujo kiekį, reikalingą visam organizmui aprūpinti. Visgi, jei jūs nesate profesionalus atletas, o jūsų pulsas ramybėje sistemingai viršija šimto dūžių ribą, ši būklė mediciniškai yra diagnozuojama kaip tachikardija ir vienareikšmiškai reikalauja atidesnio specialistų tyrimo bei galimų priežasčių identifikavimo.
Pagrindinės priežastys: kodėl širdis plaka greičiau?
Dažnas pulsas ramybėje anaiptol ne visada reiškia pavojingą ar mirtiną ligą. Labai dažnai tai tėra atsakas į mūsų kasdienius, kartais žalingus įpročius, mitybos klaidas ar aplinkos dirgiklius. Kardiologai ir šeimos gydytojai pirmiausia rekomenduoja kritiškai įvertinti savo gyvenimo būdą ir pabandyti pašalinti išorinius veiksnius, kurie galimai dirgina autonominę nervų sistemą ir skatina širdį plakti greičiau.
Stresas, nerimas ir emocinė įtampa
Mūsų psichologinė ir emocinė būklė turi tiesioginės, galingos įtakos fizinei sveikatai. Patiriant stresą, stiprią baimę, susirūpinimą ar nerimą, organizme įsijungia išgyvenimo mechanizmai. Antinksčiai pradeda intensyviai išskirti streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai mobilizuoja kūną „kovok arba bėk“ reakcijai, todėl natūraliai pakyla kraujospūdis, įsitempia raumenys, o širdis pradeda plakti kur kas greičiau net ir sėdint visiškoje ramybėje. Užsitęsęs, lėtinis stresas darbe, asmeniniame gyvenime ar dažnos panikos atakos gali lemti tai, kad tachikardija taps nuolatine jūsų palydove.
Netinkamas gyvenimo būdas: kofeinas, alkoholis ir rūkymas
Tai, ką mes vartojame kiekvieną dieną, daro didžiulę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos darbui. Pagrindiniai visuomenėje populiarūs stimuliatoriai, galintys smarkiai ir ilgam padažninti pulsą, yra:
- Kofeinas: per dideli kiekiai kavos, populiarūs energetiniai gėrimai, stipri juodoji ar žalioji arbata, ir netgi dideli šokolado kiekiai stimuliuoja centrinę nervų sistemą. Per didelė kofeino dozė tiesiogiai blokuoja nuovargio receptorius smegenyse ir verčia širdį dirbti padidintu režimu.
- Alkoholis: nors kai kam klaidingai atrodo, kad alkoholis nervų sistemą atpalaiduoja, iš tiesų etanolis ir jo skilimo produktai toksiškai veikia patį širdies raumenį. Ypač didelis alkoholio kiekis gali sukelti pavojingus ritmo sutrikimus, tokius kaip „šventinės širdies sindromas“, pasireiškiantis stipriu plakimu ir aritmija poilsio metu.
- Nikotinas: tabako gaminių ar elektroninių cigarečių rūkymas sukelia kraujagyslių spazmus, jas siaurina ir didina kraujospūdį. Dėl šios priežasties širdžiai tenka žymiai didesnis pasipriešinimo krūvis, todėl ji priversta susitraukinėti dažniau.
Miego trūkumas ir perdegimo sindromas
Gilus, pilnavertis miegas yra gyvybiškai svarbus viso organizmo, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, atsistatymui. Naktį žmogaus pulsas natūraliai sulėtėja, leidžiant širdžiai pailsėti. Kai žmogus sistemingai neišsimiega, kenčia nuo nemigos ar pamaininio darbo, kūnas patiria nuolatinį, sekinantį fizinį stresą. Dėl to gali sutrikti parasimpatinės ir simpatinės nervų sistemos pusiausvyra, atsirasti lėtinis nuovargis ir, žinoma, padažnėti širdies plakimas ramybėje. Kokybiškas, nepertraukiamas septynių ar aštuonių valandų miegas tamsiame ir vėsiame kambaryje dažnai yra geriausias, natūralus vaistas, padedantis atkurti normalų širdies ritmą.
Kokias ligas išduoda dažnas širdies plakimas?
Jeigu jūs atsakingai pakeitėte savo gyvenimo būdą, atsisakėte žalingų įpročių, sumažinote streso lygį, tačiau pulsas ramybėje vis tiek nuolatos išlieka aukštas, tai gali būti vienas iš pirmųjų ir svarbiausių simptomų, išduodančių rimtesnius, slaptus sveikatos sutrikimus. Gydytojai profesionalai išskiria kelias pagrindines, dažniausiai pasitaikančias ligų grupes, kurioms būdingas šis nerimą keliantis simptomas.
Skydliaukės veiklos sutrikimai (Hipertirozė)
Skydliaukė yra maža, drugelio formos, bet labai svarbi kaklo priekinėje dalyje esanti endokrininė liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja bemaž viso organizmo medžiagų apykaitą. Jei dėl tam tikrų autoimuninių ar kitų priežasčių skydliaukė pradeda gaminti per daug hormonų, ši būklė diagnozuojama kaip hipertirozė arba tirotoksikozė. Esant šiai ligai, žmogaus medžiagų apykaita smarkiai ir nesveikai paspartėja. Sergantysis gali jausti ne tik nuolatinį, ypač dažną ir stiprų širdies plakimą (dažnai viršijantį 110-120 dūžių per minutę ramybėje), bet ir nepaaiškinamą svorio kritimą esant geram apetitui, gausų prakaitavimą net vėsioje aplinkoje, smulkų rankų pirštų drebėjimą, plaukų slinkimą bei nuolatinį, sekinantį nervingumą ir dirglumą.
Širdies ir kraujagyslių ligos
Pats akivaizdžiausias, bet ir pavojingiausias atsakymas į klausimą, kodėl širdis plaka per greitai, yra susijęs su patologiniais pokyčiais pačioje širdyje. Tachikardija dažnai tampa širdies nepakankamumo, išemines širdies ligos ar įvairių pavojingų aritmijų (pavyzdžiui, itin dažno prieširdžių virpėjimo) pasekme. Kai širdies raumuo (miokardas) dėl patirto infarkto, uždegimo ar ilgalaikio aukšto kraujospūdžio yra pažeistas ar nusilpęs, jis tiesiog negali vieno normalaus susitraukimo metu išpumpuoti reikiamo, pakankamo kiekio kraujo. Norėdamas kompensuoti šį gyvybiškai svarbų trūkumą ir vis tiek aprūpinti organus, ypač smegenis, deguonimi bei maistinėmis medžiagomis, organizmas įjungia kompensacinį mechanizmą – priverčia silpną širdį plakti daug dažniau.
Anemija (Mažakraujystė)
Anemija, liaudyje dažniau vadinama mažakraujyste, yra gana dažna būklė, kai kraujyje trūksta sveikų, funkcionuojančių raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) arba juose esančio baltymo hemoglobino. Būtent hemoglobinas atlieka esminę funkciją – prisijungia deguonį plaučiuose ir perneša jį į visus, net ir tolimiausius, kūno audinius. Kai dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo išsivysto anemija, organams pradeda trūkti deguonies. Fiksuodamos šį trūkumą, smegenys siunčia pavojaus signalą širdžiai, liepdamos jai dirbti kur kas intensyviau ir varinėti kraują greičiau, kad kompensuotų suprastėjusią kraujo kokybę. Žmonės, sergantys sunkia ar vidutine mažakraujyste, itin dažnai skundžiasi nuolatiniu bendru silpnumu, blyškia oda, galvos svaigimu keičiant kūno padėtį ir neįprastai greitu pulsu net ir atliekant minimalius buities darbus ar tiesiog ilsintis.
Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas
Skysčių trūkumas organizme, ypač karštomis vasaros dienomis, karščiuojant ar po intensyvios treniruotės, lemia bendro cirkuliuojančio kraujo tūrio sumažėjimą. Kraujui praradus skystąją dalį, jis tampa tirštesnis ir klampesnis. Širdžiai tampa nepaprastai sunku, reikia įdėti daug daugiau fizinių pastangų, kad toks tirštas kraujas būtų efektyviai varinėjamas net ir pačiomis smulkiausiomis kraujagyslėmis (kapiliarais). Be to, prakaituojant ar dėl kitų priežasčių netenkant skysčių, kartu su vandeniu prarandami ir gyvybiškai svarbūs mineralai – magnis, kalis ir kalcis. Šie mikroelementai yra absoliučiai būtini normaliam, ritmingam širdies elektrinių impulsų susidarymui ir perdavimui širdies laidžiaja sistema. Net ir nedidelis šių elektrolitų pusiausvyros sutrikimas gali labai greitai išprovokuoti širdies permušimus (ekstrasistoles) ir staigius tachikardijos priepuolius.
Kaip taisyklingai pamatuoti pulsą namuose?
Norint tiksliai įsitikinti, ar jūsų pulsas iš tiesų yra per dažnas ir reikalauja medikų dėmesio, labai svarbu išmokti jį teisingai pamatuoti. Nors šiandieninėje technologijų epochoje daugelis naudoja išmaniuosius laikrodžius, apyrankes ar specialias programėles telefonuose, klasikinis, medicininis pulso matavimo būdas rankomis vis dar išlieka pats patikimiausias, nes technologijos gali klysti. Norėdami pamatuoti pulsą namuose, atidžiai vadovaukitės šiais žingsniais:
- Atsipalaiduokite: Prieš matuojant pulsą, jokiu būdu to nedarykite eigoje. Atsisėskite ar atsigulkite ir pasėdėkite visiškai ramiai bent penkias ar dešimt minučių. Nematuokite pulso iškart po fizinio krūvio, lipimo laiptais, sotaus valgio, išgertos kavos puodelio ar stresinės situacijos.
- Raskite pulsą: Apverskite vieną ranką (patogiausia – kairę) delnu į viršų ir šiek tiek atpalaiduokite riešą. Kitos rankos rodomuoju ir viduriniu pirštais (bet niekada nenaudokite nykščio, nes jis turi savo stiprų pulsą, kuris gali klaidinti) švelniai paspauskite riešą išorinėje pusėje, ties nykščio pagrindu esančioje nedidelėje įduboje, kol pajusite aiškų ir ritmingą arterijos pulsavimą.
- Skaičiuokite: Pasiimkite laikmatį, chronometrą arba laikrodį su sekundine rodykle. Susikaupkite ir skaičiuokite dūžius lygiai šešiasdešimt sekundžių. Taip gausite patį tiksliausią rezultatą. Gana populiari alternatyva, jei ritmas tolygus – skaičiuoti trisdešimt sekundžių ir gautą dūžių skaičių padauginti iš dviejų.
- Užsirašykite duomenis: Norint stebėti objektyvias tendencijas, ypač prieš vizitą pas gydytoją, patariama pulsą matuoti tuo pačiu dienos metu (geriausia iš pat ryto, vos prabudus, dar neatsikėlus iš lovos) kelias dienas iš eilės ir visus rezultatus užsirašyti į tam skirtą sąsiuvinį.
Pirmoji pagalba: kaip nuraminti per greitai plakančią širdį?
Jeigu netikėtai pajutote, kad širdis staiga pradėjo plakti labai greitai ramybės būsenoje ir tai sukelia jums didelį diskomfortą ar nerimą, yra keletas paprastų, bet moksliškai pagrįstų būdų, galinčių padėti saugiai sulėtinti širdies ritmą namų sąlygomis. Pati svarbiausia taisyklė – pasistenkite nepanikuoti. Suprantama, kad širdies tabalavimas gąsdina, tačiau išgąstis ir panika tik dar labiau padidins adrenalino kiekį kraujyje, kas sukurs uždarą ratą ir širdis plaks dar stipriau.
Iš pradžių nedelsiant nutraukite bet kokią veiklą. Atsisėskite ar atsigulkite patogioje, atpalaiduojančioje padėtyje, atlaisvinkite veržiančius drabužius kaklo ir krūtinės srityje. Pradėkite taikyti giluminio diafragminio kvėpavimo pratimus: lėtai, ramiai įkvėpkite per nosį, pripildydami pilvą oro ir skaičiuodami iki keturių. Tuomet sulaikykite kvėpavimą porai sekundžių ir labai lėtai iškvėpkite per šiek tiek sučiauptas lūpas, skaičiuodami iki šešių ar aštuonių. Toks kontroliuojamas, pailgintas iškvėpimas stimuliuoja klajoklinį nervą (nervus vagus), kuris yra parasimpatinės nervų sistemos dalis, tiesiogiai atsakinga už organizmo raminimą ir širdies susitraukimų dažnio lėtinimą.
Dar vienas veiksmingas metodas – atsigerti. Lėtai išgerkite vieną ar dvi stiklines vėsaus, negazuoto vandens mažais gurkšneliais. Skysčiai greitai padės atstatyti kraujo tūrį, jeigu širdies plakimas padažnėjo dėl lengvos dehidratacijos. Jeigu kvėpavimas nepadeda, galite išbandyti kitą klajoklinio nervo stimuliavimo būdą – nuprausti veidą itin šaltu vandeniu arba uždėti šaltą, drėgną rankšluostį ant veido ir akių zonos. Šis paprastas veiksmas žmogaus organizme sukelia evoliuciškai paveldėtą vadinamąjį „nardymo refleksą“, kuris fiziologiškai sulėtina medžiagų apykaitą ir akimirksniu prislopina širdies plakimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar po valgio yra normalu jausti greitesnį ir stipresnį širdies plakimą?
Taip, tai yra visiškai natūralus ir gana dažnas fiziologinis reiškinys. Po gausaus, sunkaus valgio žmogaus organizmas automatiškai nukreipia didelį kraujo kiekį į skrandį ir žarnyną, kad padėtų efektyviai suvirškinti ir apdoroti gautą maistą. Dėl šio kraujo persiskirstymo širdis trumpam turi plakti greičiau ir stipriau, kad užtikrintų nenutrūkstamą kitų organų aprūpinimą krauju. Be to, jei suvalgytame maiste buvo ypač daug paprastųjų angliavandenių, pridėtinio cukraus, didelis kiekis druskos arba aštrių prieskonių, tai taip pat gali sukelti gana žymų, bet laikiną pulso padažnėjimą. Visgi, jeigu po valgio pulsas tampa labai greitas, kelia didelį nerimą arba yra lydimas skausmo ar spaudimo krūtinėje, verta šią problemą aptarti su savo šeimos gydytoju.
Ar padidėjęs širdies pulsas automatiškai reiškia, kad yra padidėjęs ir kraujospūdis?
Ne, tai yra labai gajus mitas. Širdies pulsas ir arterinis kraujospūdis yra du visiškai skirtingi fiziologiniai rodikliai, nors visuomenėje jie labai dažnai painiojami. Pulsas parodo, kiek tiksliai kartų per minutę jūsų širdies raumuo susitraukia. Tuo tarpu kraujospūdis matuoja fizinę jėgą, kuria cirkuliuojantis kraujas spaudžia kraujagyslių (arterijų) sieneles. Žmogaus pulsas gali būti labai greitas (pavyzdžiui, 120 dūžių per minutę), tačiau kraujospūdis tuo pat metu gali būti visiškai normalus (120/80 mmHg) ar netgi pavojingai žemas. Tokia disproporcija labai dažnai nutinka organizmui kovojant su infekcija ir karščiuojant, netekus daug skysčių arba prasidėjus vidiniam kraujavimui.
Kokie kasdieniai vitaminai ir mineralai geriausiai padeda palaikyti normalų, tolygų širdies ritmą?
Tinkamai širdies raumens ir elektrofiziologinei veiklai itin svarbus yra mineralas magnis, kuris natūraliai padeda kraujagyslėms ir širdies raumeniui tinkamai atsipalaiduoti po kiekvieno susitraukimo. Taip pat nepakeičiamas yra kalis – jis tiesiogiai reguliuoja širdies ląstelių elektrinius impulsus ir užkerta kelią aritmijoms. Svarbų vaidmenį atlieka ir Omega-3 riebalų rūgštys (kurių gausu riebioje jūrinėje žuvyje), nes jos mažina uždegiminius procesus organizme ir apsaugo kraujagysles. Taip pat labai svarbu paminėti B grupės vitaminus (ypač B6 ir B12). Jie stiprina ir palaiko centrinės bei periferinės nervų sistemos veiklą, padeda efektyviau kovoti su patiriamu stresu, taip netiesiogiai apsaugodami žmogų nuo pulso padažnėjimo dėl nervinės įtampos ir nerimo.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors trumpalaikis, epizodinis pulso padažnėjimas dažniausiai nėra labai pavojingas ir praeina savaime pailsėjus, egzistuoja tam tikros, itin kritinės situacijos, kai delsti namuose griežtai negalima ir būtina kuo greičiau kreiptis profesionalios, skubios medicininės pagalbos. Pati svarbiausia taisyklė, kurią akcentuoja kardiologai – nuolat atidžiai stebėti savo bendrą savijautą ir atkreipti dėmesį į šalia dažno pulso atsirandančius gretutinius simptomus.
Jei labai greitas (viršijantis 120-130 dūžių per minutę) širdies plakimas ramybėje prasidėjo visiškai staiga, tartum paspaudus mygtuką, ir be jokios aiškios išorinės priežasties (jūs nepatyrėte psichologinio streso, negėrėte stiprios kavos, nesportavote), ir jis nesulėtėja ilgiau nei dvidešimt ar trisdešimt minučių nepaisant taikomų raminamųjų priemonių, reikėtų nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Ypač skubus, neatidėliotinas medicininis įsikišimas yra reikalingas tuomet, kai tachikardiją staiga lydi stiprus, plėšiantis ar spaudžiantis lyg akmuo skausmas už krūtinkaulio, kuris ilgainiui pradeda plisti į kairę ranką, mentę, kaklą ar net apatinį žandikaulį.
Taip pat labai pavojingi ir neatidėliotinos pagalbos reikalaujantys signalai yra staigus, ūmus oro trūkumas, dusulys sėdint ar atsigulus, stiprus galvos svaigimas, alpimo jausmas (priešalpūlinė būklė), sąmonės pritemimas ar visiškas jos netekimas, neįprastas šaltas, lipnus prakaitas bei paniką kelianti mirties baimė. Visi šie išvardyti požymiai gali tiesiogiai išduoti prasidedantį ūminį miokardo infarktą, gyvybei tiesiogiai pavojingas aritmijas, tokias kaip skilvelių tachikardija ar skilvelių virpėjimas, arba itin sunkią ir greitai progresuojančią širdies nepakankamumo formą. Vertėtų atsiminti: net jeigu nerimą keliantys simptomai po kurio laiko visgi praeina patys savaime, vizitas pas gydytoją kardiologą artimiausiu metu yra privalomas. Gydytojo kabinete būtina atlikti ramybės elektrokardiogramą (EKG), širdies echoskopiją, Holterio monitoriavimą ir kitus specifinius kraujo tyrimus, kad būtų tiksliai nustatyta tikroji šio reiškinio medicininė priežastis ir laiku paskirtas modernus, tinkamas gydymas. Rūpinimasis savo sveikata ir širdimi visada prasideda nuo atidaus klausymosi to, ką ji bando jums pasakyti kiekvienu, net ir pačiu mažiausiu, savo dūžiu.
