Daugelis iš mūsų yra patyrę tą nemalonų jausmą, kai širdis krūtinėje daužosi taip stipriai, jog atrodo, kad tuoj iššoks, arba plaka taip greitai, jog sunku net suskaičiuoti dūžius. Dažniausiai tai būna natūrali organizmo reakcija į stresą, fizinį krūvį ar stiprias emocijas, tačiau kartais padažnėjęs pulsas, mediciniškai vadinamas tachikardija, gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Suprasti, kas sukelia šį reiškinį ir kaip atskirti laikiną diskomfortą nuo būklės, reikalaujančios skubios medikų pagalbos, yra gyvybiškai svarbu kiekvienam, norinčiam išsaugoti stiprią sveikatą.
Kas yra normalus pulsas ir kaip jį teisingai matuoti?
Prieš pradedant nerimauti dėl per didelio pulso, būtina suprasti, kokie rodikliai yra laikomi norma. Suaugusio žmogaus normalus pulsas ramybės būsenoje svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau šis skaičius nėra universalus visiems – jis priklauso nuo amžiaus, fizinio pasirengimo, lyties ir net paros laiko.
Pavyzdžiui, profesionalių sportininkų ar labai aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių širdis dirba efektyviau, todėl jų ramybės pulsas gali siekti vos 40–50 dūžių per minutę ir tai yra visiškai normalu. Tuo tarpu kūdikių ir mažų vaikų širdies ritmas natūraliai yra gerokai dažnesnis nei suaugusiųjų.
Norint gauti tikslius duomenis, pulsą rekomenduojama matuoti:
- Ryte, tik pabudus ir dar neišlipus iš lovos.
- Ramybės būsenoje, bent 5–10 minučių pasėdėjus ramiai.
- Nerekomenduojama matuoti iškart po kavos puodelio, rūkymo ar emocinio susijaudinimo.
Kodėl širdis ima plakti greičiau: pagrindinės priežastys
Padažnėjęs širdies plakimas gali būti tiek fiziologinė (natūrali), tiek patologinė (ligos sukelta) būklė. Norint žinoti, kaip elgtis, svarbu identifikuoti priežastį.
Gyvenimo būdo ir aplinkos veiksniai
Dažniausiai širdies ritmas pakyla dėl veiksnių, kuriuos galime patys kontroliuoti arba kurie yra laikini:
- Stresas ir nerimas: Išsiskyręs adrenalinas verčia širdį dirbti greičiau, kad paruoštų organizmą „kovoti arba bėgti“ reakcijai.
- Fizinis krūvis: Raumenims reikia daugiau deguonies, todėl širdis pumpuoja kraują intensyviau.
- Stimuliantai: Kofeinas (kava, energetiniai gėrimai), nikotinas, alkoholis ir tam tikri vaistai (pvz., nuo slogos ar astmos) tiesiogiai veikia širdies laidžiąją sistemą.
- Dehidratacija: Kai organizmui trūksta skysčių, kraujas sutirštėja, todėl širdžiai tenka dirbti sunkiau, kad jį varinėtų.
Medicininės priežastys
Jei pulsas yra didelis nuolat arba pakyla be aiškios priežasties, tai gali rodyti sveikatos sutrikimus:
- Anemija (mažakraujystė): Dėl geležies trūkumo kraujas perneša mažiau deguonies, todėl širdis kompensuoja tai plakdama dažniau.
- Skydliaukės sutrikimai: Hipertireozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas) yra viena dažniausių nuolatinės tachikardijos priežasčių.
- Širdies ritmo sutrikimai: Prieširdžių virpėjimas, supraventrikulinė tachikardija ir kitos aritmijos.
- Elektrolitų disbalansas: Kalio, magnio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti elektrinius širdies impulsus.
Pirmoji pagalba sau: ką daryti staiga pakilus pulsui?
Jei pajutote staigų ir nemalonų širdies plakimą, svarbiausia nepasiduoti panikai, nes baimė tik dar labiau padidins pulsą. Štai keletas metodų, kurie gali padėti nuraminti širdį namų sąlygomis:
- Gilus kvėpavimas: Atsisėskite arba atsigulkite. Lėtai įkvėpkite per nosį (skaičiuokite iki 4), sulaikykite kvėpavimą (skaičiuokite iki 2) ir lėtai iškvėpkite per burną (skaičiuokite iki 6). Tai aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už nusiraminimą.
- Vagus nervo stimuliavimas (Valsalvos manevras): Užspauskite nosį pirštais, užčiaupkite burną ir pabandykite stipriai išpūsti orą (lyg pūstumėte į užkimštą vamzdelį). Tai padidina slėgį krūtinės ląstoje ir gali staiga nutraukti tachikardijos priepuolį.
- Šaltas vanduo: Aptaškykite veidą lediniu vandeniu arba uždėkite šaltą kompresą ant kaktos. Šalčio šokas gali refleksiškai sulėtinti širdies ritmą.
- Magnis ir elektrolitai: Jei įtariate, kad pulsas pakilo dėl dehidratacijos ar mineralų trūkumo, išgerkite stiklinę vandens su elektrolitais arba magnio milteliais.
Kada dėl didelio pulso būtina kreiptis į gydytojus?
Nors dažniausiai didelis pulsas praeina savaime nusiraminus, yra situacijų, kai delsti negalima. Tachikardija gali būti infarkto, plaučių embolijos ar pavojingos aritmijos požymis.
Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą, jei didelį pulsą lydi šie simptomai:
- Stiprus skausmas, spaudimas ar veržimas krūtinėje.
- Sunkumas kvėpuoti, oro trūkumas.
- Sąmonės pritemimas, alpimas ar jausmas, kad tuoj nualpsite.
- Staigus silpnumas, pilamas šaltas prakaitas.
- Pulsas ramybės būsenoje viršija 120–140 dūžių per minutę ir nekrenta taikant nusiraminimo technikas.
Jei didelis pulsas vargina nuolat, bet nėra lydimas aštrių simptomų, rekomenduojama planinė kardiologo konsultacija. Gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą (EKG), Holterio monitoravimą (24 valandų širdies veiklos įrašymą) arba skydliaukės tyrimus.
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus apie širdies ritmą ir tachikardiją.
Ar pavojinga, jei mano pulsas visada yra apie 90-95 dūžius per minutę?
Nors tai telpa į „normos“ ribas (60–100), nuolat viršutinėje riboje esantis pulsas ramybės būsenoje gali rodyti prastą fizinį pasirengimą, lėtinį stresą arba prasidedančias sveikatos problemas. Ilgainiui tai labiau apkrauna širdies raumenį, todėl verta pasikonsultuoti su gydytoju ir peržiūrėti gyvenimo būdą.
Kodėl aš jaučiu stiprų širdies plakimą vakare atsigulus į lovą?
Tai labai dažnas reiškinys. Dienos metu mes esame užsiėmę ir nekreipiame dėmesio į širdies darbą. Atsigulus, kai aplinka nutyla, kūnas atsipalaiduoja, pradedame geriau jausti savo organizmo signalus. Taip pat tai gali būti susiję su vakare suvartotu maistu, alkoholiu ar kofeinu, bei per dieną patirtu stresu.
Ar išmanieji laikrodžiai tiksliai rodo pulsą ir ar galima jais pasitikėti?
Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai yra gana tikslūs matuojant pulsą ramybės būsenoje, tačiau gali klysti intensyviai judant. Jei jūsų laikrodis rodo nerimą keliančius skaičius ar praneša apie ritmo sutrikimus, tai yra rimtas signalas patikrinti pulsą medicininiais prietaisais, tačiau nereikėtų diagnozuoti ligų vien remiantis laikrodžio duomenimis.
Ar didelis pulsas visada reiškia aukštą kraujospūdį?
Ne, tai du skirtingi rodikliai. Galima turėti didelį pulsą ir žemą kraujospūdį (pavyzdžiui, nukraujavus ar esant šokui) arba atvirkščiai. Tačiau dažnai stresas kelia abu šiuos rodiklius vienu metu.
Kaip stiprinti širdies raumenį ir išvengti ritmo sutrikimų ateityje
Ilgalaikė širdies sveikata reikalauja nuoseklaus rūpesčio. Kad pulsas išliktų stabilus, o širdis – stipri, būtina koreguoti kasdienius įpročius. Vienas svarbiausių veiksnių yra reguliarus aerobinis fizinis krūvis. Vaikščiojimas, plaukimas, bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu treniruoja širdies raumenį. Treniruota širdis vienu susitraukimu išstumia daugiau kraujo, todėl jai reikia rečiau plakti, kad aprūpintų kūną deguonimi.
Mityba taip pat vaidina kritinį vaidmenį. Venkite per didelio cukraus ir perdirbtų riebalų kiekio, kurie skatina uždegiminius procesus ir aterosklerozę. Į savo racioną įtraukite produktų, turinčių daug kalio ir magnio: bananų, avokadų, riešutų, sėklų, žalių lapinių daržovių. Šie mineralai yra natūralūs širdies ritmo reguliatoriai.
Galiausiai, nepamirškite emocinės higienos. Lėtinis stresas ir miego trūkumas laiko organizmą nuolatinėje parengties būsenoje, neleisdami širdžiai pailsėti. Kokybiškas 7–8 valandų miegas ir gebėjimas atsipalaiduoti yra ne prabanga, o būtinybė norint išlaikyti sveiką širdies ritmą ir išvengti nemalonių pojūčių ateityje.
