Erfurto istorinis vaidmuo Europoje
Erfurtas pirmą kartą paminėtas dar VIII amžiuje ir nuo seno buvo svarbus prekybos bei mokslo centras. Viduramžiais čia klestėjo universitetas, įkurtas 1379 metais, kuris tapo vienu pirmųjų tokio tipo aukštųjų mokyklų Vokietijoje. Miestas garsėjo savo bažnyčiomis, vienuolynais, amatininkais ir intelektualų bendruomenėmis. Būtent čia studijavo Martynas Liuteris – Reformacijos pradininkas, kurio idėjos vėliau turėjo įtakos ir Lietuvai.
Per amžius Erfurtas buvo kryžkelėje tarp įvairių kultūrų. Jis priklausė skirtingoms valstybėms – nuo Mainco arkivyskupijos iki Prūsijos karalystės. Toks kultūrų persipynimas leido miestui tapti tarptautinių idėjų židiniu, o tai netiesiogiai paveikė ir Lietuvos intelektualinį gyvenimą. Kai kurie lietuvių studentai, siekę mokslo Vokietijoje, lankėsi Erfurte ar palaikė ryšius su šio miesto akademinėmis institucijomis.
Vilniaus ir Erfurto akademiniai ryšiai
Nors tiesioginių partnerystės dokumentų tarp Vilniaus universiteto ir Erfurto universiteto senovėje išlikę mažai, istorikai randa įrodymų, kad tarp šių miestų egzistavo netiesioginiai intelektiniai mainai. XVII–XVIII amžiais daugelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir dvasininkų studijavo Vokietijos universitetuose, tarp jų ir Erfurte. Ten jie susipažino su Reformacijos bei Apšvietos idėjomis, kurias vėliau parsiveždavo į Lietuvą. Šios idėjos padėjo formuotis švietimo sistemai ir naujam požiūriui į mokslą bei tikėjimą.
Erfurto universitetas, ilgą laiką buvęs teologijos ir humanitarinių mokslų centru, turėjo įtakos visai Vidurio Europai. Jo dėstytojai rašė traktatus, kurie buvo platinami ir Vilniuje. Istorikai mini, kad kai kurios Erfurte išleistos knygos buvo saugomos Vilniaus akademijos bibliotekoje, o tai rodo intelektualinių ryšių egzistavimą dar prieš modernių mainų laikus.
Kultūriniai ir simboliniai ryšiai
Be akademinių jungčių, Vilnių ir Erfurtą sieja panaši miesto dvasia. Abu miestai turi senamiesčius, įtrauktus į kultūros paveldo sąrašus, abu didžiuojasi gotikinėmis bažnyčiomis, viduramžių architektūra ir žaliuojančiomis viešosiomis erdvėmis. Erfurto Katedros kalva primena Vilniaus Katedros aikštę, o per miestą tekanti Gera upė – tarsi mažasis Vilnelės atitikmuo. Tokios paralelės parodo, kad abu miestai vystėsi panašiu laikotarpiu ir laikėsi europietiškos urbanistinės tradicijos.
Be to, abu miestai vertina kultūros paveldą ir siekia jį išsaugoti. Vilnius ir Erfurtas šiandien bendradarbiauja per kultūrinius mainus bei tarptautinius renginius, tokius kaip miestų partnerystės projektai, meno parodos ir turizmo iniciatyvos. Pastaraisiais metais buvo surengta ne viena paroda, pristatanti Lietuvos menininkų darbus Erfurte, o vokiečių kūrėjai lankėsi Vilniuje su savo ekspozicijomis.
Modernūs ryšiai ir bendradarbiavimas
XXI amžiuje ryšiai tarp Erfurto ir Vilniaus įgavo naują formą. Abu miestai tapo aktyvūs „žaliųjų miestų“ judėjimo dalyviai ir dalijasi patirtimi tvaraus urbanizmo srityje. Erfurto savivaldybė bendradarbiauja su Lietuvos institucijomis įvairiuose Europos Sąjungos projektuose, susijusiuose su klimato kaita, viešuoju transportu ir kultūros paveldo skaitmeninimu.
Taip pat stiprėja turizmo mainai – Erfurtas vis dažniau pasirodo kelionių maršrutuose kaip miestas, turintis glaudžių kultūrinių ryšių su Baltijos regionu. Vilnius, savo ruožtu, pristato Erfurtą kaip vieną iš miestų, su kuriais jį sieja istoriniai bei edukaciniai saitai. Šis tarpusavio domėjimasis padeda kurti platesnį kultūrinį tiltą tarp Lietuvos ir Vokietijos.
DUK
Ar Erfurtas kada nors buvo tiesiogiai susijęs su Vilniumi?
Tiesioginių politinių ar administracinių ryšių nebuvo, tačiau akademiniai ir kultūriniai saitai egzistavo nuo XVII amžiaus.
Kokį vaidmenį Erfurtas atliko Lietuvos istorijoje?
Erfurto universitetas buvo vienas tų centrų, iš kurių Lietuvos intelektualai sėmėsi Reformacijos ir Apšvietos idėjų, turėjusių įtakos Lietuvos kultūros raidai.
Ar šiandien Vilnių ir Erfurtą sieja kokia nors partnerystė?
Taip, miestai dalyvauja tarptautiniuose ES projektuose ir kultūriniuose mainuose, susijusiuose su tvarumu bei paveldo išsaugojimu.
Ar galima Erfurte pamatyti lietuviškų pėdsakų?
Taip, kai kuriose muziejų ekspozicijose pristatomi eksponatai, susiję su Lietuvos istorija, o kultūros renginiuose kartais dalyvauja Lietuvos menininkai.
Kodėl Erfurtas svarbus Europos istorijoje?
Jis buvo vienas pirmųjų mokslo ir Reformacijos centrų Vokietijoje, formavusių religines ir kultūrines idėjas, paveikusias ir Lietuvos regioną.
Keliautojo akimis: kas jungia šiuos du miestus?
Kelionė iš Vilniaus į Erfurtą – tai ne tik geografinis, bet ir kultūrinis nuotykis. Abu miestai kviečia pažinti savo istoriją, pajusti senamiesčio dvasią ir pasigrožėti architektūros paveldu. Nors skiria šimtai kilometrų, abu miestai turi bendrą bruožą – jie gyvena istorijos ritmu, išsaugodami senąją dvasią modernioje aplinkoje. Todėl galima sakyti, kad Erfurtą ir Vilnių jungia ne tik akademinės ar kultūrinės tradicijos, bet ir tas pats europietiškas mąstymas, siekiantis išlaikyti pusiausvyrą tarp praeities ir ateities.
