Šeimos kino vakarai yra kur kas daugiau nei tiesiog būdas praleisti laiką žiūrint į ekraną. Tai ypatingas ritualas, kuris suartina tėvus ir vaikus, leidžia kartu juoktis, nubraukti ašarą ir, svarbiausia, diskutuoti apie svarbius gyvenimo klausimus saugioje namų aplinkoje. Dažnai tėvai susiduria su dilema: ką rodyti savo atžaloms, kad turinys būtų ne tik spalvingas ir įtraukiantis, bet ir neštų gilią prasmę, ugdytų vertybes bei lavintų vaizduotę. Šiuolaikinėje pasiūlos gausoje lengva pasiklysti, todėl verta atsigręžti į laiko patikrintus šedevrus bei modernią klasiką. Geriausi filmai vaikams nėra skirti tik mažiesiems – jie turi daugiasluoksnį naratyvą, kurį skirtingai, bet vienodai maloniai, priima tiek penkiametis, tiek suaugęs žmogus. Šiame straipsnyje apžvelgsime kino juostas, kurios privalo atsidurti kiekvienos šeimos „privaloma pamatyti“ sąraše.
Animacijos aukso fondas: „Disney“ ir „Pixar“ šedevrai
Kalbėdami apie filmus vaikams, negalime nepaminėti studijų, kurios iš esmės suformavo šiuolaikinę vaikų popkultūrą. Tačiau ne visi animaciniai filmai yra vienodi. Kai kurie jų išsiskiria ypatingu emociniu gyliu ir pamokomis, kurios išlieka visam gyvenimui.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Liūtas karalius“ (The Lion King). Tai epinė istorija apie atsakomybę, netektį ir savo vietos pasaulyje paieškas. Nors filmas kupinas nuostabių dainų ir spalvingų personažų, jo esmė slypi „Gyvenimo rato“ filosofijoje. Vaikams tai puiki proga suprasti gamtos dėsnius ir tai, kad netektis yra natūrali gyvenimo dalis, o drąsa nereiškia baimės nebuvimo.
Kitas neabejotinas lyderis – „Žaislų istorija“ (Toy Story) trilogija (ir vėlesnės dalys). Tai nėra tiesiog pasakojimas apie atgyjančius žaislus. Tai saga apie ištikimybę, draugystę, pavydą ir gebėjimą paleisti. Vudis ir Bazas Šviesmetis moko vaikus, kad tikra draugystė reikalauja pasiaukojimo ir kad svarbu priimti kitus tokius, kokie jie yra. Be to, šie filmai puikiai iliustruoja augimo procesą ir tai, kaip keičiasi mūsų santykis su vaikyste.
Negalima pamiršti ir „Išvirkščias pasaulis“ (Inside Out). Tai revoliucinis filmas, kuris turėtų būti rodomas mokyklose kaip emocinio intelekto pradžiamokslis. Istorija, vykstanti mergaitės galvoje, kur veikia emocijos – Džiaugsmas, Liūdesys, Pyktis, Baimė ir Bjaurėjimasis – padeda vaikams (ir tėvams) suprasti, kad nėra „blogų“ emocijų. Filmas genialiai parodo, kodėl liūdesys yra būtinas, norint patirti tikrą džiaugsmą ir empatiją.
Japoniška estetika ir ramybė: „Studio Ghibli“ magija
Dažnai Vakarų animacija yra greita, triukšminga ir orientuota į veiksmą. Tuo tarpu legendinio japonų režisieriaus Hayao Miyazaki kūryba siūlo visiškai kitokią patirtį. Jo filmai moko lėtumo, pagarbos gamtai ir atjautos.
- „Mano kaimynas Totoro“ (My Neighbor Totoro) – tai filmas be tradicinių piktadarių ar didelių konfliktų. Tai pasakojimas apie dvi seseris, kurios persikelia į kaimą ir susidraugauja su miško dvasiomis. Filmas moko vaikus pastebėti grožį paprastuose dalykuose – lietaus lašuose, augančiuose medžiuose ar vėjyje. Tai ramybės oazė, kuri nuramina ir įkvepia mylėti gamtą.
- „Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“ (Spirited Away) – šiek tiek vyresniems vaikams skirta odisėja, kuri dažnai vadinama animaciniu kino šedevru. Tai istorija apie mergaitę, kuri turi įveikti savo baimes ir tingumą, kad išgelbėtų tėvus. Filmas kupinas vaizduotės, keistų būtybių ir moko, kad godumas paverčia žmones kiaulėmis (tiesiogine ir perkeltine prasme), o sunkus darbas ir sąžiningumas atperka viską.
Nesenstanti vaidybinio kino klasika
Nors animacija dominuoja vaikų repertuare, vaidybiniai filmai (angl. live-action) suteikia kitokį tikrovės pojūtį ir leidžia vaikams lengviau susitapatinti su herojais, kurie atrodo kaip jie.
Filmas „E.T. ateivis“ (E.T. the Extra-Terrestrial) yra jautrumo etalonas. Steveno Spielbergo kūrinys pasakoja apie berniuko ir pasiklydusio ateivio draugystę. Tai istorija apie empatiją, kai vaikas jaučia tai, ką jaučia kitas, net jei tas „kitas“ yra iš kitos planetos. Filmas taip pat paliečia skyrybų temą ir parodo, kaip vaikai išgyvena šeimos dramas per savo prizmę.
Kita vertus, turime „Haris Poteris“ (Harry Potter) seriją. Pradedant nuo „Išminties akmens“, vaikai įtraukiami į pasaulį, kuriame svarbiausia ne burtai, o pasirinkimai. J.K. Rowling sukurta visata moko, kad meilė yra galingiausia magija, o drąsa stoti prieš draugus, kai jie klysta, yra dar didesnė nei drąsa stoti prieš priešus.
Muzikiniai filmai ir jų įtaka
Muzika kine turi ypatingą galią. Klasikinis filmas „Muzikos garsai“ (The Sound of Music) gali atrodyti senstelėjęs šiuolaikiniam paaugliui, tačiau jo vertybės – amžinos. Marija moko vaikus rasti džiaugsmą muzikoje, o griežtą tėvą – vėl atrasti ryšį su savo vaikais. Be to, tai puiki istorinė pamoka apie Antrojo pasaulinio karo grėsmę, pateikta vaikams suprantama forma.
Panašų efektą turi ir „Merė Popins“ (Mary Poppins). Nesvarbu, ar rinksitės senąją versiją, ar naująją, esmė išlieka ta pati – šiek tiek stebuklo ir pozityvaus požiūrio gali pakeisti net ir niūriausią kasdienybę. Tai filmai, kurie skatina dainuoti ir šokti kartu.
Filmai, skatinantys smalsumą ir mokslo pažinimą
Kino vakarai gali būti ir edukaciniai, tačiau tai nereiškia, kad jie turi būti nuobodūs. Yra filmų, kurie sužadina begalinį norą tyrinėti pasaulį.
Filmas „VILIUS“ (WALL-E) yra ne tik miela roboto meilės istorija, bet ir galingas perspėjimas apie vartotojiškumą bei aplinkosaugą. Beveik be žodžių pirmoje dalyje pasakojama istorija prikausto dėmesį ir verčia susimąstyti: kas nutiks mūsų planetai, jei mes ja nesirūpinsime? Tai puiki proga tėvams pasikalbėti su vaikais apie rūšiavimą, taršą ir technologijų įtaką mūsų fiziniam aktyvumui.
Taip pat verta paminėti filmą „Paslėpti skaičiai“ (Hidden Figures) – nors tai filmas labiau paaugliams, jis yra būtinas norint parodyti mokslo svarbą ir sugriauti stereotipus. Istorija apie afroamerikietes moteris NASA organizacijoje įkvepia siekti mokslo aukštumų nepaisant visuomenės primestų barjerų.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Organizuojant šeimos kino peržiūras, tėvams dažnai kyla praktinių klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius.
Nuo kokio amžiaus vaikas gali žiūrėti pilnametražį filmą?
Dauguma ekspertų teigia, kad vaikai gali išlaikyti dėmesį 90 minučių filmui maždaug nuo 4–5 metų. Iki to laiko rekomenduojama rinktis trumpesnes serijas ar filmukus. Tačiau kiekvienas vaikas yra individualus. Jei matote, kad vaikas po 30 minučių tampa neramus, darykite pertrauką arba pratęskite žiūrėjimą kitą dieną.
Ką daryti, jei filme yra baisių scenų?
Baimė yra natūrali reakcija. Svarbiausia – nepalikti vaiko vieno su ta baime. Jei žinote, kad filme bus jautri scena (pvz., Mufasos mirtis „Liūte karaliuje“), būkite šalia, apkabinkite vaiką ir paaiškinkite, kas vyksta. Po filmo būtinai aptarkite tą sceną. Vengti visų baisių scenų neverta, nes saugi baimė kine padeda vaikams mokytis įveikti nerimą realybėje.
Ar geriau rinktis dubliuotą filmą, ar su subtitrais?
Mažesniems vaikams, kurie dar nemoka sklandžiai skaityti, dubliažas yra būtinas, kad jie neprarastų dėmesio sekdami vaizdą. Tačiau vyresniems vaikams ir paaugliams originalo kalba su subtitrais yra puikus būdas lavinti užsienio kalbos įgūdžius ir girdėti tikras aktorių emocijas balsu.
Kaip sukurti nepamirštamą kino vakaro tradiciją
Pats filmas yra tik pusė sėkmės. Kad kino vakaras taptų laukiamiausia savaitės diena, reikia sukurti atitinkamą atmosferą. Visų pirma, leiskite vaikams dalyvauti filmo pasirinkimo procese. Galite taikyti rotacijos principą: vieną savaitę filmą renka tėtis, kitą – mama, trečią – vaikai. Tai moko kompromisų ir leidžia kiekvienam pasijusti svarbiam. Jei vaikas išsirinko filmą, kurio tėvai nelabai nori žiūrėti, vis tiek verta parodyti pagarbą jo pasirinkimui – dažnai vaikai mus nustebina savo įžvalgomis apie iš pažiūros paprastus filmukus.
Antras svarbus elementas – aplinka. Išjunkite telefonus. Tai taisyklė, galiojanti ir tėvams. Kino vakaras yra laikas be pašalinių dirgiklių. Pasigaminkite naminių spragėsių, sukurkite „bilietus“ į seansą arba pastatykite palapinę iš pledų. Šios mažos detalės sukuria magiją, kurią vaikai prisimins net ir užaugę.
Galiausiai, svarbiausia dalis – diskusija po filmo. Neapsiribokite klausimu „ar patiko?“. Klauskite giliau: „Kaip manai, kodėl herojus taip pasielgė?“, „Ką tu būtum daręs jo vietoje?“, „Kuri vieta tave labiausiai prajuokino ar nuliūdino?“. Tokie pokalbiai lavina kritinį mąstymą ir padeda tėvams geriau pažinti savo vaikų vidinį pasaulį. Geras filmas yra tas, kuris nesibaigia užgesus ekranui, o gyvena toliau jūsų pokalbiuose ir mintyse.
