Kiekvienas kino gerbėjas žino tą jausmą, kai po sunkios darbo savaitės ar tiesiog lietingą vakarą norisi ne įtempto veiksmo trilerio ar sudėtingos dramos, o kažko, kas leistų nuoširdžiai pasijuokti. Juokas ne tik prailgina gyvenimą, bet ir veikia kaip geriausia terapija, leidžianti trumpam pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių. Tačiau atsivertus filmų nuomos platformas ar rekomendacijų sąrašus, dažnai susiduriama su paradoksu: pasirinkimas toks platus, kad išsirinkti tampa neįmanoma. Komedijos žanras yra vienas subjektyviausių – tai, kas vienam sukelia ašaras iš juoko, kitam gali pasirodyti lėkšta. Visgi, kino istorijoje egzistuoja tam tikri kūriniai, kurie peržengė laiko bei kultūrinius barjerus ir pelnytai vadinami šedevrais. Šiame straipsnyje apžvelgsime filmus, kurie formavo humoro suvokimą ir kuriuos, be jokios abejonės, verta pamatyti bent kartą gyvenime.
Nesenstanti klasika: filmai, padėję pamatus šiuolaikiniam humorui
Norint suprasti, kodėl šiandien juokiamės iš tam tikrų dalykų, būtina atsigręžti į praeitį. Klasikinės komedijos pasižymi ne tik puikia vaidyba, bet ir genialiais scenarijais, kuriuose kiekvienas dialogas yra nušlifuotas iki tobulumo. Tai filmai, kurie įrodė, kad komedija gali būti intelektuali, aštri ir socialiai aktuali.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Džiaze tik merginos“ (Some Like It Hot, 1959). Šis Billy Wilderio šedevras su Marilyn Monroe, Tony Curtisu ir Jacku Lemmonu dažnai renkamas geriausia visų laikų komedija. Istorija apie du muzikantus, kurie persirengia moterimis bėgdami nuo mafijos, yra kupina situacijų komedijos elementų ir itin taiklių dialogų. Tai puikus pavyzdys, kaip meistriškai sukurta dinamika tarp aktorių gali išlaikyti žiūrovo dėmesį nuo pirmos iki paskutinės minutės.
Negalima pamiršti ir Charlie Chaplino bei nebyliojo kino eros. „Modernūs laikai“ (Modern Times, 1936) yra daugiau nei tik komedija; tai satyra apie industrializaciją ir žmogaus vietą didžiuliame mechanizme. Chaplino gebėjimas prajuokinti be žodžių, naudojant tik kūno kalbą ir mimikas, yra pamoka kiekvienam šiuolaikiniam komikui.
Absurdo komedijos ir parodijos meistriškumas
Kartais geriausias juokas kyla iš visiško absurdo ir taisyklių laužymo. Šio subžanro karaliai neabejotinai yra britų grupė „Monty Python“. Jų filmas „Brajano gyvenimas“ (Life of Brian, 1979) yra drąsi, intelektuali ir be galo juokinga satyra, kuri savo laiku sukėlė daugybę kontroversijų, tačiau šiandien laikoma kultine. Tai filmas, kuris moko nežiūrėti į gyvenimą pernelyg rimtai ir visada „žiūrėti į šviesiąją gyvenimo pusę“.
Kitoje Atlanto pusėje parodijos žanrą į aukštumas iškėlė „Ar yra pilotas lėktuve?“ (Airplane!, 1980). Tai filmas, kuriame pokštai skrieja kulkosvaidžio greičiu. Čia nėra gilios filosofijos, tik grynas, vizualus ir tekstinis humoras, paremtas žodžių žaismu ir netikėtumu. Jei praleidote vieną pokštą, po sekundės jau juoksitės iš kito. Tokie filmai kaip šis ar vėliau sekęs „Nuogas ginklas“ su Leslie Nielsenu suformavo ištisą „spoof“ (parodijų) filmų kartą.
Devintojo ir dešimtojo dešimtmečio kultiniai filmai
Šis laikotarpis padovanojo pasauliui komedijas, kurios tapo neatsiejama popkultūros dalimi. Tuo metu suklestėjo tokios žvaigždės kaip Billas Murray, Jimas Carrey ir Robinas Williamsas.
- „Švilpiko diena“ (Groundhog Day, 1993) – tai genialus filmas, kuriame komedija susipina su filosofija. Billo Murray vaidinamas ciniškas orų pranešėjas priverstas išgyventi tą pačią dieną vėl ir vėl. Tai istorija apie asmenybės transformaciją, pateikta per humoro prizmę.
- „Bukas ir bukesnis“ (Dumb and Dumber, 1994) – nors kai kam šis humoras gali pasirodyti primityvus, tai yra fizinės komedijos viršūnė. Jimo Carrey ir Jeffo Danielso duetas sukūrė personažus, kurių naivumas ir kvailumas yra tokie nuoširdūs, kad neįmanoma nesišypsoti.
- „Didysis Lebovskis“ (The Big Lebowski, 1998) – brolių Coenų kūrinys, kuris iš pradžių nebuvo sutiktas audringai, bet vėliau tapo tikra legenda. Tai tamsioji komedija apie „Bičą“ (The Dude), įtrauktą į painią nusikaltimų istoriją. Filmo citatos ir personažai tapo kultiniais visame pasaulyje.
Romantinės komedijos, kurias verta pamatyti net skeptikams
Romantinės komedijos dažnai sulaukia kritikos dėl nuspėjamumo, tačiau geriausi šio žanro atstovai sugeba suderinti širdį virpinančias emocijas su kokybišku humoru. Nora Ephron parašytas „Kai Haris sutiko Salę“ (When Harry Met Sally, 1989) kelia amžiną klausimą: ar vyras ir moteris gali būti tik draugais? Puikūs dialogai ir natūrali chemija tarp aktorių daro šį filmą etaloniniu.
Tuo tarpu britų humoro perlą „Tegyvuoja meilė“ (Love Actually, 2003) daugelis žiūri kiekvienas Kalėdas. Tai mozaika iš daugybės skirtingų istorijų, kurios persipina tarpusavyje, atskleisdamos įvairias meilės ir santykių puses – nuo skausmingų iki kurioziškų. Richardas Curtisas, šio filmo režisierius, yra meistras kuriant situacijas, kuriose žiūrovas jaučiasi šiek tiek nepatogiai, bet negali nustoti juoktis.
XXI amžiaus perlai ir tarptautinis kinas
Naujajame tūkstantmetyje komedija tapo dar įvairiapusiškesnė. Atsirado vietos tiek grubiam, R reitingo humorui, tiek jautrioms europietiškoms istorijoms.
Vienas didžiausių pastarųjų dešimtmečių fenomenų – prancūzų filmas „Neliečiamieji“ (The Intouchables, 2011). Tai tikra istorija paremta juosta apie turtingą aristokratą, tapusį neįgaliuoju, ir jo slaugytoją – vaikiną iš geto. Filmas meistriškai balansuoja tarp dramos ir komedijos, laužydamas stereotipus ir parodydamas, kad humoras gali gimti net ir sudėtingiausiose gyvenimo situacijose.
Ieškantiems aštresnių pojūčių, būtina paminėti „Pagirios Las Vegase“ (The Hangover, 2009). Šis filmas atgaivino suaugusiųjų komedijos žanrą, pasiūlydamas beprotišką detektyvą apie vakarėlį, kurio niekas neprisimena. Jo sėkmės paslaptis – nenuspėjamumas ir puikiai parinkti, visiškai skirtingi personažų charakteriai.
Taip pat verta paminėti Weso Andersono kūrybą, ypač „Viešbutis „Didysis Budapeštas““ (The Grand Budapest Hotel, 2014). Tai estetinio humoro pavyzdys. Čia juoką kelia ne tik dialogai ar situacijos, bet ir vizualinis stilius, simetrija, keisti personažai ir unikalus pasakojimo ritmas.
Animacija – ne tik vaikams
Klaidinga manyti, kad animaciniai filmai skirti tik mažiesiems. Geriausios animacinės komedijos turi „dvigubą dugną“ – spalvingą veiksmą vaikams ir subtilius juokelius bei kultūrines nuorodas suaugusiems.
„Šrekas“ (Shrek, 2001) buvo revoliucinis filmas, kuris pasišaipė iš visų tradicinių pasakų klišių. Tai satyra apie disnėjišką tobulumą, kupina ironijos ir popkultūros citatų. Panašiai veikia ir „Pixar“ studijos filmai, pavyzdžiui, „Žaislų istorija“ (Toy Story), kurie per humorą nagrinėja draugystės, augimo ir atsisveikinimo temas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Renkantis komediją vakarui, dažnai kyla įvairių klausimų. Štai keletas atsakymų į tai, kas dažniausiai domina žiūrovus.
-
Kokia komedija laikoma geriausia visame pasaulyje?
Nors tai subjektyvu, kritikai ir žiūrovai dažniausiai į viršūnes iškelia „Džiaze tik merginos“ (Some Like It Hot), „Daktaras Streindžlavas“ (Dr. Strangelove) arba „Brajano gyvenimas“ (Life of Brian). IMDb reitinguose ypač aukštai vertinamas ir prancūzų filmas „Neliečiamieji“. -
Kokią komediją rinktis žiūrėjimui su visa šeima?
Saugiausi ir smagiausi pasirinkimai yra aukštos kokybės animaciniai filmai, tokie kaip „Šrekas“, „Ledynmetis“ arba klasikiniai filmai kaip „Vienas namuose“ ir „Ponia Dautfajer“ (Mrs. Doubtfire). -
Ar senos komedijos vis dar juokingos šiuolaikiniam žiūrovui?
Tikrai taip. Nors tempas gali būti lėtesnis, geriausios klasikinės komedijos (pvz., Charlie Chaplino ar Busterio Keatono) remiasi universalia žmogaus prigimtimi ir fiziniu humoru, kuris neturi galiojimo laiko. -
Kuo skiriasi britiškas ir amerikietiškas humoras filmuose?
Britų humoras dažniau pasižymi sarkazmu, ironija, saviplaka ir sausumu (deadpan), tuo tarpu amerikietiškos komedijos dažniau orientuotos į situacijų humorą, optimizmą, fizinius pokštus (slapstick) ir greitesnį tempą. -
Kokios yra geriausios „juodosios komedijos“?
Jei mėgstate humorą apie mirtį ir tabu temas, rekomenduojama pažiūrėti „Fargo“, „Plačiai užmerktos akys“ (In Bruges) arba „Ką mes veikiame šešėliuose“ (What We Do in the Shadows).
Kaip susikurti tobulą kino vakarą namuose
Geras filmas yra tik pusė sėkmės. Norint, kad komedija iš tikrųjų „suveiktų“, svarbu sukurti tinkamą atmosferą. Komedijos yra socialinis žanras – moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės juokiasi balsu daug dažniau, kai filmą žiūri kompanijoje, nei būdami vieni. Juokas yra užkrečiamas, todėl net ir vidutiniška komedija gali tapti vakaro hitu, jei ją žiūrite su geriausiais draugais.
Renkantis filmą, atsižvelkite į auditorijos nuotaiką. Jei visi pavargę, rinkitės lengvą, nereikalaujančią mąstymo juostą. Jei kompanija nusiteikusi diskusijoms – rinkitės satyrą ar juodąją komediją. Ir svarbiausia – nebijokite eksperimentuoti. Kartais mažo biudžeto nepriklausomas filmas arba senas nespalvotas kinas gali suteikti daugiau džiaugsmo nei naujausias Holivudo blokbasteris. Galiausiai, geriausia komedija yra ta, kurią prisimenant šypsena veide atsiranda net ir praėjus daugeliui metų po peržiūros.
