Lietuvoje gyvenantys žmonės puikiai žino, kad šviesos ir tamsos trukmė nuolat kinta, tačiau ne visi susimąsto, kas iš tikrųjų lemia sutemų laiką ir kodėl vienais metų mėnesiais temsta gerokai vėliau nei kitais. Nors atrodo įprasta, kad žiemos dienos yra trumpos, o vasarą šviesa laikosi iki vėlaus vakaro, už šio reiškinio slypi sudėtinga Žemės judėjimo ir kosminių dėsnių visuma. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada temsta Lietuvoje, kokie veiksniai tai lemia ir kaip tiksliai apskaičiuojami sutemų laikai.
Kas yra sutemos?
Prieš nagrinėjant, kada konkrečiai temsta, būtina suprasti, kas apskritai yra sutemos. Sutemos – tai laikotarpis tarp visiškos dienos šviesos ir visiškos tamsos. Astronomijoje sutemos skirstomos į kelias rūšis, kurios apibrėžiamos pagal Saulės padėtį žemiau horizonto.
- Pilietinės sutemos prasideda tada, kai Saulė nusileidžia iki 6 laipsnių žemiau horizonto. Šiuo metu dar įmanoma patogiai orientuotis lauke be papildomo apšvietimo.
- Nautinės sutemos tęsiasi, kai Saulė nusileidusi nuo 6 iki 12 laipsnių. Danguje vis dar matomos šviesesnės zonos, bet jūros keliautojams jau tampa lengviau matyti žvaigždes navigacijai.
- Astronominės sutemos reiškia, kad Saulė yra tarp 12 ir 18 laipsnių žemiau horizonto. Pasiekus 18 laipsnių, prasideda visiška naktis, nes Saulės šviesa nebeapšviečia dangaus.
Kodėl Lietuvoje temsta skirtingu metu?
Sutemų laikas keičiasi nuolat ir priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Lietuva yra šiauriniame Žemės pusrutulyje, todėl čia labai ryškiai matomi sezoniniai dienos ir nakties trukmės pokyčiai. Dėl Žemės ašies pasvirimo vasarą turime daug ilgesnes dienas, o žiemą – trumpesnes.
Be to, Lietuvos geografinė platuma lemia, kad šviesos pokyčiai vyksta ganėtinai staigiai. Pavyzdžiui, birželį saulėlydis gali būti apie 22 valandą, o gruodį temsta jau po 16 valandos. Šis skirtumas per metus sudaro net šešias valandas.
Žemės ašies pasvirimas ir jo įtaka
Pagrindinė priežastis, kodėl temsta skirtingu metu, yra Žemės ašies 23,5 laipsnių pasvirimas. Dėl šio pasvirimo Saulės spinduliai skirtingais metų laikais krinta skirtingu kampu. Kai Žemės šiaurinis pusrutulis pasisukęs link Saulės, dienos ilgėja, o kai nuo jos – trumpėja.
Vasaros metu, ypač artėjant prie Joninių, Lietuvoje būna itin šviesūs vakarai. Astronominės nakties gali ir visai nebūti, nes Saulė nenusileidžia pakankamai giliai po horizontu. Tuo tarpu žiemą vakarai greitai tampa tamsūs, o naktis trunka ilgiau nei 16 valandų.
Kaip apskaičiuojami sutemų laikai?
Sutemų laikai apskaičiuojami pagal Saulės padėtį dangaus sferoje. Naudojami tikslūs astronominiai duomenys, kurie leidžia nustatyti, kokiu kampu Saulė leidžiasi žemiau horizonto konkrečioje vietovėje. Įtakos turi ne tik data, bet ir geografinė vieta.
Paprastai naudojamos šios priemonės:
- Astronominiai algoritmai, apskaičiuojantys Saulės padėtį.
- Geografinės koordinatės – platuma ir ilguma.
- Laiko juostos ir vasaros laiko persukimai.
Šiuolaikinės programos ir interneto svetainės pateikia itin tikslius duomenis, todėl kiekvienas žmogus gali bet kada pasitikrinti, kada temsta jo vietovėje.
Kaip temimo laikas skiriasi skirtinguose Lietuvos miestuose?
Nors Lietuva nėra didelė šalis, temimo laikai ne visur vienodi. Skirtumas tarp rytinių ir vakarinių Lietuvos miestų saulėlydžio metu gali siekti apie 20 minučių. Tai lemia geografinė ilguma.
- Vilnius: temsta šiek tiek anksčiau, nes miestas yra rytinėje šalies dalyje.
- Klaipėda: sutemos ateina vėliau, kadangi miestas yra vakaruose.
- Šiauliai ir Panevėžys: jų temimo laikas yra tarpinis, tačiau priklausomai nuo metų laikų skirtumai tampa labiau pastebimi.
Šie skirtumai ypač ryškūs vasarą, kai kiekviena papildoma šviesi minutė vis labiau jaučiama. Žiemą, nors tamsa ateina anksti visoje šalyje, vis tiek išlieka keliolikos minučių skirtumai.
Kodėl žiemą temsta taip greitai?
Žiemą Saulė pakyla žemu kampu ir trumpiausiomis dienomis vos kelioms valandoms paliečia dangų, todėl tamsa ateina staiga ir anksti. Gruodžio mėnesį, ypač apie žiemos saulėgrįžą, saulėlydis gali būti gerokai prieš 16 valandą.
Be to, žiemos debesuotumas dar labiau sustiprina tamsos pojūtį, nes net ir šviesiu paros metu saulė dažnai lieka pasislėpusi už storų debesų sluoksnių.
Vasaros vakarai: kodėl taip ilgai šviesu?
Vasarą Lietuvoje vyrauja ilgos dienos dėl šiaurinio pusrutulio pasvirimo link Saulės. Birželio mėnesį net ir po saulėlydžio vakaro dangus dar ilgai išlieka šviesus, o sutemos pereina lėtai. Tai ypač jaučiama birželio pabaigoje, kai astronominė naktis beveik neįvyksta.
Dėl šio reiškinio daugelis žmonių vasarą gali mėgautis ilgais vakarais gamtoje, renginiuose ar keliaudami.
FAQ – Dažniausiai užduodami klausimai
Kada Lietuvoje būna ilgiausia diena?
Ilgiausia diena būna apie birželio 21–22 dieną, per vasaros saulėgrįžą. Tada šviesus paros metas trunka ilgiau nei 17 valandų.
Kada būna trumpiausia diena?
Trumpiausia diena yra apie gruodžio 21–22 dieną, kai saulė pakyla žemiausiai ir išbūna virš horizonto vos apie 7 valandas.
Ar sutemų laikas priklauso nuo orų?
Nors sutemų laikas astronomiškai nekinta dėl orų, debesuotumas gali paveikti tamsos pojūtį ir sukurti įspūdį, kad temsta greičiau.
Ar Lietuvoje galima stebėti poliarinę dieną?
Ne, Lietuva yra per toli nuo Arkties rato, todėl poliarinė diena nevyksta. Tačiau birželį sutemos gali būti tokios šviesios, kad naktis atrodo beveik kaip diena.
Kaip planuoti veiklas pagal temimo laiką?
Žinodami tikslius saulėlydžio ir sutemų laikus, žmonės gali geriau planuoti vakaro veiklas – nuo pasivaikščiojimų iki sporto ar fotografavimo. Sutemų laikai ypač svarbūs keliautojams, fotografams, vairuotojams ir visiems, kurie aktyviai leidžia laiką lauke. Tikslūs duomenys padeda išvengti netikėtos tamsos ir leidžia saugiai mėgautis gamta visais metų laikais.
