Daugelis vairuotojų, kasdien sėdančių prie vairo, mano puikiai išmanantys Kelių eismo taisykles (KET), tačiau praktika rodo, kad būtent greičio ribojimai automagistralėse ir greitkeliuose dažnai tampa painiavos šaltiniu. Tai ypač aktualu keičiantis metų laikams arba važiuojant neįprastomis oro sąlygomis. Nors automagistralė asocijuojasi su greičiu ir laisve, čia galioja griežti reglamentai, kurie priklauso ne tik nuo kelio ženklo, bet ir nuo kalendoriaus, transporto priemonės tipo bei vairuotojo stažo. Klaidingas įsitikinimas, kad „visi važiuoja greitai“, gali kainuoti ne tik solidžią baudą, bet ir sukelti pavojų gyvybei, todėl būtina detaliai išsiaiškinti, koks iš tikrųjų yra leistinas greitis Lietuvos greitkeliuose ir automagistralėse.
Sezoniniai greičio pokyčiai: ką privaloma įsidėmėti
Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, greičio ribojimai yra tiesiogiai susieti su sezonais. Tai lemia mūsų klimato sąlygos – dažnas lietus, plikledis, sniegas ir tamsa šaltuoju metų laiku. Vairuotojai privalo atminti dvi esmines datas: balandžio 1-ąją ir lapkričio 1-ąją.
Vasaros sezonas (nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d.):
- Automagistralėse (pažymėtose žaliu ženklu) lengviesiems automobiliams ir motociklams leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu.
- Greitkeliuose (pažymėtuose mėlynu ženklu su automobilio simboliu) maksimalus leistinas greitis yra 120 km/h.
Žiemos sezonas (nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.):
Nuo lapkričio pirmosios situacija kardinaliai keičiasi. Nepriklausomai nuo to, ar tai automagistralė, ar greitkelis, maksimalus leistinas greitis lengviesiems automobiliams ir motociklams suvienodinamas ir sumažinamas iki 110 km/h. Šis ribojimas įvestas neatsitiktinai. Esant žemesnei temperatūrai, net ir ant sauso asfalto padangų sukibimas prastėja, o stabdymo kelias ilgėja. Be to, žiemą dažniau pasitaiko stiprūs šoniniai vėjai, kurie važiuojant didesniu nei 110 km/h greičiu gali destabilizuoti automobilį.
Vairuotojų stažas ir transporto priemonės tipas
Viena dažniausiai daromų klaidų – manymas, kad bendrieji greičio ribojimai galioja visiems eismo dalyviams vienodai. Tačiau Kelių eismo taisyklės numato specifines išimtis, kurios yra skirtos užtikrinti mažiau patyrusių vairuotojų ar sunkesnių transporto priemonių saugumą.
Pradedantieji vairuotojai (Klevo lapas)
Vairuotojai, neturintys 2 metų vairavimo stažo, privalo laikytis griežtesnių apribojimų. Nors vasarą bendras srautas automagistralėje gali judėti 130 km/h greičiu, pradedantiesiems vairuotojams maksimalus leistinas greitis automagistralėse yra 100 km/h, o greitkeliuose – 90 km/h. Tai svarbi taisyklė, kurią „klevo lapai” dažnai pamiršta, bandydami neatsilikti nuo bendro srauto. Viršijus šį greitį, gresia ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas, kas pradedančiajam reiškia privalomą perlaikymą ar papildomus kursus.
Automobiliai su priekabomis
Keliaujant atostogauti ar gabenant krovinius su priekaba, dinamika visiškai pasikeičia. Lengviesiems automobiliams, tempiantiems priekabą, automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu. Priekaba stipriai veikia automobilio stabilumą, ypač atliekant manevrus ar esant šoniniam vėjui. Važiuojant greičiau, atsiranda „žirklių” efektas arba priekabos siūbavimas, kuris gali baigtis nevaldomu slydimu.
Kintamos informacijos ženklai ir jų prioritetas
Pastaraisiais metais Lietuvos pagrindiniuose keliuose (pvz., Vilnius–Kaunas) įrengta daugybė kintamos informacijos ženklų (KIŽ). Tai elektroniniai ekranai, kurie gali keisti rodomą informaciją priklausomai nuo eismo sąlygų, oro, avarijų ar kelio darbų.
Svarbu žinoti, kad kintamos informacijos ženklai turi prioritetą prieš stacionarius metalinius ženklus. Jei įprastas ženklas rodo 130 km/h, o virš kelio šviečiantis elektroninis ženklas rodo 100 km/h (pvz., dėl lietaus ar rūko), vairuotojas privalo vadovautis elektroniniu ženklu. Šie ženklai yra valdomi iš Eismo valdymo centro, kur operatoriai stebi situaciją realiuoju laiku. Ignoruoti šiuos ženklus yra tas pats, kas ignoruoti policijos pareigūno nurodymus.
Saugus greitis vs. leistinas greitis
Kelių eismo taisyklėse egzistuoja dvi sąvokos, kurias vairuotojai neretai painioja: maksimalus leistinas greitis ir saugus greitis. Maksimalus leistinas greitis yra viršutinė riba, kurios negalima peržengti idealiomis sąlygomis. Tačiau KET aiškiai nurodo, kad vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į:
- Kelio būklę: duobės, provėžos, šlapias ar apledėjęs asfaltas.
- Meteorologines sąlygas: lietus, sniegas, rūkas, akinanti saulė.
- Krovinio ypatumus: sunkus ar nestabilus krovinys.
- Transporto priemonės būklę: padangų nusidėvėjimas, stabdžių efektyvumas.
Pavyzdžiui, esant stipriam lietui automagistralėje, važiuoti maksimaliu 130 km/h greičiu yra ne tik neatsakinga, bet ir pavojinga dėl akvaplanavimo rizikos. Akvaplanavimas įvyksta, kai tarp padangos ir kelio paviršiaus susidaro vandens pleištas, ir automobilis praranda sąlytį su danga – jis tampa nevaldomas. Tokiu atveju saugus greitis gali būti 90 km/h ar net mažesnis, nepriklausomai nuo to, ką rodo ženklai.
Atsakomybė ir baudos už greičio viršijimą
Lietuvoje galioja griežta baudų sistema už greičio viršijimą. Svarbu paminėti, kad automagistralėse greičiai yra dideli, todėl ir pažeidimai fiksuojami griežčiau, o pasekmės avarijos atveju būna tragiškos. Nors egzistuoja tam tikra matavimo prietaisų paklaida, taisyklė „plius 10 km/h” yra rizikinga, nes šiuolaikiniai matuokliai yra itin tikslūs.
Apytikslės sankcijos (gali kisti priklausomai nuo galiojančių įstatymų redakcijų):
- Viršijus greitį iki 10 km/h – dažniausiai taikomas įspėjimas (tačiau tai vis tiek yra pažeidimas).
- Nuo 11 iki 20 km/h – bauda nuo 12 iki 30 eurų.
- Nuo 21 iki 30 km/h – bauda nuo 30 iki 90 eurų.
- Nuo 31 iki 40 km/h – bauda nuo 120 iki 170 eurų.
- Nuo 41 iki 50 km/h – bauda nuo 170 iki 230 eurų.
- Viršijus daugiau nei 50 km/h – bauda nuo 450 iki 550 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Ypač griežtai vertinami pradedantieji vairuotojai bei krovininių automobilių vairuotojai – jiems teisės atimamos net ir už mažesnius viršijimus.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar galima viršyti greitį lenkiant kitą automobilį?
Ne, Kelių eismo taisyklės nenumato jokių išimčių dėl greičio viršijimo atliekant lenkimo manevrą. Net ir lenkiant lėčiau važiuojančią transporto priemonę, privalote neviršyti tame kelio ruože nustatyto maksimalaus leistino greičio.
Koks greitis leistinas, jei nėra jokių ženklų, bet kelias atrodo kaip automagistralė?
Jei nėra specialaus ženklo „Automagistralė” (žalias fonas) arba „Greitkelis” (mėlynas fonas su automobilio simboliu), toks kelias laikomas paprastu užmiesčio keliu su asfalto danga. Tokiu atveju maksimalus leistinas greitis yra 90 km/h. Tai dažna klaida, kai vairuotojai plačius užmiesčio kelius supainioja su greitkeliais.
Ar skiriasi baudos už greičio viršijimą mieste ir automagistralėje?
Baudų dydžiai iš esmės priklauso nuo to, kiek kilometrų per valandą buvo viršytas leistinas greitis, o ne nuo kelio kategorijos. Tačiau automagistralėse tikimybė viršyti greitį labai dideliais skaičiais (pvz., važiuoti 180 km/h) yra didesnė, todėl ir sankcijos, įskaitant teisių atėmimą, pritaikomos dažniau dėl didelio viršijimo masto.
Kada tiksliai keičiasi sezoniniai greičio ribojimai?
Vasaros greičio režimas įsigalioja balandžio 1 d. 00:00 val., o žiemos režimas – lapkričio 1 d. 00:00 val. Nėra jokio pereinamojo laikotarpio, todėl vairuotojai turi būti atidūs būtent šiomis dienomis.
Automobilio techninė būklė važiuojant maksimaliu greičiu
Važiavimas automagistrale maksimaliu leistinu greičiu (110, 120 ar 130 km/h) kelia itin didelius reikalavimus automobilio techninei būklei. Miesto sąlygomis nedideli gedimai gali būti nepastebimi, tačiau greitkelyje jie gali tapti avarijos priežastimi.
Pirmiausia, būtina atkreipti dėmesį į padangas. Įstatymas numato minimalų protektoriaus gylį (1,6 mm vasarą ir 3 mm žiemą), tačiau važiuojant dideliu greičiu, ypač per lietų, minimalaus gylio dažnai nepakanka vandens pašalinimui. Rekomenduojama, kad vasarinės padangos turėtų bent 3-4 mm, o žieminės – bent 4-5 mm protektoriaus gylį. Taip pat kritiškai svarbus padangų slėgis. Per mažas slėgis važiuojant dideliu greičiu lemia padangos perkaitimą ir galimą sprogimą, o per didelis – sumažina sukibimo plotą.
Antrasis aspektas – važiuoklė ir stabdžių sistema. Esant 130 km/h greičiui, automobilis per vieną sekundę nuvažiuoja apie 36 metrus. Bet koks vairo mechanizmo laisvumas ar stabdžių netolygumas stabdant gali nublokšti automobilį nuo kelio. Todėl planuojant keliones automagistralėmis, profilaktinė patikra servise yra ne tik rekomendacija, bet ir būtina saugumo priemonė.
