Ištakos: kaip gimė Literatų gatvė
Literatų gatvės pavadinimas nėra atsitiktinis – jis kilęs iš čia kadaise gyvenusių ir kūrusių rašytojų bei leidėjų. Pasak istorikų, šioje vietoje veikė spaustuvės, knygynai, o savo kūrybinį gyvenimą čia leido ne vienas garsus Lietuvos literatas. Tačiau dabartinį pavidalą gatvė įgijo tik XXI amžiuje. 2008 metais Vilniui tampant Europos kultūros sostine, kilo idėja sukurti projektą, skirtą pagerbti literatūros pasaulio atstovus. Menininkų grupė „Vilniaus dailės akademijos alumni“ pasiūlė sukurti memorialines plokšteles – meninius objektus, kurie simboliškai įamžintų žinomus autorius.
Projektas įgyvendintas 2009 metais, o pirmieji kūriniai ant sienos atsirado 2010-ųjų pavasarį. Tuomet buvo įrengta apie 100 plokštelių, skirtų tiek lietuvių, tiek užsienio autoriams, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su Vilniumi ar Lietuvos kultūra. Dabar šis skaičius viršija 200 ir kasmet auga – tai gyvas, nuolat kintantis meno ir atminties organizmas.
Kiek vardų įamžinta ir ką jie reiškia?
Šiandien Literatų gatvės sienoje galima rasti daugiau nei 200 meno objektų. Kiekvienas jų – unikalus: skirtingų formų, medžiagų, spalvų ir technikų. Vieni sukurti iš keramikos, kiti – iš stiklo, medžio ar metalo. Kai kurie minimalistiniai, kiti – išraiškingi ir pasakojantys istorijas per vaizdus, simbolius ar citatas. Čia galima išvysti plokšteles, skirtas tokiems autoriams kaip Adomas Mickevičius, Romainas Gary, Jonas Mekas, Maironis, Kristijonas Donelaitis, Czesław Miłosz ir daugybė kitų.
Kiekviena lentelė turi aiškią meninę idėją – ji atspindi autoriaus kūrybos dvasią, stilių ar net asmenybę. Pavyzdžiui, Jonas Mekas įamžintas minimalistiniu objektu, perteikiančiu jo kinematografinę viziją, o Maironio lentelė papuošta stilizuotais žolynais – tarsi nuoroda į jo poezijos lyriką ir gamtos motyvus. Toks meninis įvairovės spektras kuria unikalią atmosferą, kur literatūra tampa apčiuopiama.
Menininkų idėja – literatūra kaip miesto siena
Vienas pagrindinių projekto principų – kad Literatų gatvė būtų gyvas, atsinaujinantis organizmas. Tai reiškia, jog menininkai kasmet kuria naujus kūrinius, skirtus naujai atrastiems ar visuomenei svarbiems autoriams. Gatvė keičiasi – senos lentelės restauruojamos, o naujos atsiranda vis kitose vietose. Tokiu būdu siena pasakoja miesto literatūrinį pasakojimą, kuris niekada nesibaigia.
Projekto autoriai pabrėžia, kad ši iniciatyva nėra tik memorialas – tai šiuolaikinio meno erdvė, kurioje susitinka literatūra, skulptūra ir architektūra. Gatvė kviečia praeivį sustoti, pažvelgti, apmąstyti. Ji neprimeta istorijos, o leidžia ją išgyventi savo tempu. Dėl to Literatų gatvė pritraukia ne tik turistus, bet ir vietinius vilniečius, kurie čia sugrįžta atrasti kažką naujo.
Vilniaus literatūros žemėlapio dalis
Literatų gatvė yra neatsiejama nuo Vilniaus kultūrinio veido. Kartu su Adomo Mickevičiaus paminklu, Bernardinų sodu ir kitomis senamiesčio vietomis ji sudaro savotišką literatūros kelią po sostinę. Daugelis turistinių maršrutų šią vietą įtraukia kaip privalomą sustojimo tašką. Čia vyksta ekskursijos, literatūriniai renginiai, skaitymai, o kartais netgi tylūs pagerbimo momentai rašytojams, kurių vardai įamžinti sienoje.
Įdomu tai, kad Literatų gatvės tradicija peržengė Lietuvos ribas. Šiuo projektu susidomėjo ir kitų šalių miestai – panašios iniciatyvos gimė Lenkijoje, Prancūzijoje ir net Japonijoje. Tokiu būdu Vilnius tapo pavyzdžiu, kaip miesto kultūrinė atmintis gali būti pateikiama kūrybiškai ir šiuolaikiškai.
DUK
Kiek meno kūrinių šiuo metu yra Literatų gatvėje?
Šiuo metu jų yra daugiau nei 200, tačiau skaičius nuolat keičiasi, nes projektas gyvas ir kasmet papildomas naujais darbais.
Kada pradėtas šis projektas?
Pirmieji kūriniai Literatų gatvėje atsirado 2010 metais, minint Vilniaus – Europos kultūros sostinės metus.
Kokiems autoriams skirtos lentelės?
Lentelės įamžina tiek lietuvių, tiek užsienio rašytojus, poetus ir vertėjus, susijusius su Vilniumi ar Lietuvos kultūra.
Kas kuria šiuos meno objektus?
Plokšteles kuria įvairūs Lietuvos menininkai – skulptoriai, dailininkai, keramikai ir dizaineriai, kiekvienas įprasmina autorių savaip.
Ar galima pasiūlyti naują autorių įamžinimui?
Taip, LFF ir Vilniaus savivaldybės kultūros skyrius kartais priima siūlymus, tačiau sprendimus priima projekto kuratoriai pagal meninius kriterijus.
Kai gatvė tampa gyva istorijos galerija
Literatų gatvė – tai daugiau nei turistinė vieta. Tai Vilniaus dvasios dalis, kuri kasdien primena apie žodžio galią ir kūrybos tvermę. Kiekvienas, praėjęs siaura jos atkarpa, gali pajusti ryšį su praeitimi ir dabartimi, kur susitinka rašytojai, skaitytojai ir menininkai. Gatvės sienos kalba – jos pasakoja apie žmones, kurie paliko pėdsaką Lietuvos kultūroje. Ir kiekvienas naujas kūrinys čia tampa dar vienu žingsniu link to, kad Vilnius išliktų miestu, kuriame literatūra gyvena ne tik knygose, bet ir pačiose miesto sienose.
