Parko istorija ir idėja
Pasakų parkas įkurtas 1986 metais, kai Vilniuje buvo ieškoma būdo, kaip atgaivinti Neries pakrantės žaliąsias erdves. Architektai, menininkai ir kraštovaizdžio kūrėjai nusprendė sujungti dvi esmines vertybes – gamtos grožį ir lietuviškos tautosakos dvasią. Taip gimė parkas, kuris iki šiol išsiskiria savo idėja – čia pasakojamos ne žodžiais, o formomis išreikštos pasakos.
Per kelis dešimtmečius parkas ne kartą keitėsi – dalis skulptūrų buvo atnaujinta, pridėtos naujos erdvės poilsiui, įrengti žaidimų aikštynai ir dviračių takai. Tačiau pagrindinė koncepcija išliko ta pati: tai vieta, kur vaizduotė gyva ir kiekvienas gali tapti pasakos dalimi.
Skulptūros, kurios pasakoja istorijas
Pagrindinis Pasakų parko akcentas – meninės skulptūros, įkvėptos lietuvių pasakų ir mitologijos. Čia galima pamatyti iš akmens, metalo ir medžio sukurtas pasakų būtybes, herojus bei gyvūnus. Vienos skulptūros simbolizuoja gėrio ir blogio kovą, kitos – žmogaus ryšį su gamta ar protėvių išmintį. Daugelis jų sukurta dar XX amžiaus pabaigoje garsiausių to meto skulptorių rankomis, todėl parkas laikomas ir savotišku po atviru dangumi esančiu skulptūrų muziejumi.
Ypatingo dėmesio sulaukia tokie kūriniai kaip „Eglė žalčių karalienė“, „Gulbė karaliaus duktė“ ar paslaptingi akmeniniai nykštukai, pasislėpę tarp medžių. Kiekviena skulptūra turi savo istoriją, todėl pasivaikščiojimas čia tampa ne tik estetine, bet ir pažintine kelione po lietuvišką mitologiją.
Gamtos ir miesto dermė
Pasakų parkas yra vienas iš tų retų sostinės kampelių, kur gamta ir miestas gyvena darniai. Nors parkas įsikūręs netoli miesto centro, čia vyrauja ramybė – girdisi paukščių giesmės, šnarantys medžiai ir tekančio vandens garsas. Takeliai veda pro kalveles, žolynus ir pavėsingas aikšteles, kur galima sustoti, pailsėti ar tiesiog stebėti aplinką.
Parkas ypač mėgstamas šeimų su vaikais. Čia įrengtos modernios žaidimų zonos, sūpynės, smėlio aikštelės, o šalia – poilsio zonos su suolais ir stalais. Vasarą dažnai organizuojamos edukacinės programos, meno dirbtuvės ir lauko koncertai. Tai vieta, kur susitinka poilsis, mokymasis ir bendrystė.
Ekologinė reikšmė ir edukacija
Pasakų parkas atlieka svarbų vaidmenį ir aplinkosaugos srityje. Čia rengiami renginiai, skirti ekologijai ir tvarumui, skatinantys vaikus bei suaugusiuosius gerbti gamtą. Informaciniai stendai supažindina su vietine augmenija, paukščiais ir vabzdžiais. Tokiu būdu parkas tampa gyva klasė po atviru dangumi, kurioje galima mokytis ne iš vadovėlio, o iš pačios gamtos.
Be to, parkas nuolat tvarkomas savanorių ir bendruomenių iniciatyva. Kasmet čia vyksta švarinimo akcijos, sodinamos gėlės, atnaujinamos skulptūros. Tai puikus pavyzdys, kaip gyventojai gali prisidėti prie miesto grožio kūrimo ir išsaugojimo.
DUK
Kur yra Pasakų parkas?
Pasakų parkas įsikūręs Vilniuje, tarp Žvėryno ir Karoliniškių mikrorajonų, netoli Neries upės. Jį lengva pasiekti tiek pėsčiomis, tiek dviračiu ar viešuoju transportu.
Ar įėjimas į parką nemokamas?
Taip, įėjimas į Pasakų parką yra nemokamas visiems lankytojams. Tai vieša poilsio erdvė, atvira visus metus.
Ar parke vyksta renginiai?
Taip, šiltuoju metų laiku čia dažnai rengiami šeimų festivaliai, edukacinės programos vaikams, koncertai bei ekologinės akcijos.
Ar parkas tinkamas vaikams?
Be abejonės. Pasakų parkas sukurtas taip, kad vaikai jaustųsi laisvai ir saugiai – čia yra žaidimų aikštelės, pasakų personažų skulptūros ir daug žalumos.
Ar čia galima važinėtis dviračiu?
Taip, per parką driekiasi patogūs dviračių ir pėsčiųjų takai, jungianti jį su kitomis Vilniaus žaliomis zonomis.
Vieta, kur sugrįžta vaikystės stebuklas
Pasakų parkas – tai ne tik poilsio erdvė, bet ir emocinė patirtis. Čia suaugusieji vėl pajunta vaikystės lengvumą, o vaikai atranda pasaulį, kuriame viskas įmanoma. Tarp skulptūrų, žalumos ir šviesos slypi priminimas, kad fantazija – tai tiltas tarp žmogaus ir gamtos. Ši vieta primena, jog net šiuolaikiniame mieste vis dar galima rasti kampelį, kuriame pasaka tampa realybe.
