Mingintė Bertašienė, ilgametė biologijos ekspertė ir „Gamtos mokyklos“ (gamtosmokykla.com) įkūrėja, sukaupusi daugiau nei 31 metų pedagoginę patirtį, šiandien yra viena labiausiai vertinamų biologijos korepetitorių Lietuvoje. Ji puikiai išmano ne tik teorinį turinį, bet ir subtiliausius vertinimo niuansus bei moksleivių daromas sistemines klaidas.
„Gamtos mokykloje“ sėkmingas mokymasis prasideda nuo aiškios vizijos: strateginis planas keliems metams ne tik struktūrizuoja žinias, bet ir ugdo rimtą mokinio požiūrį į mokslą.
Ilgalaikio strateginio planavimo svarba gimnazijos klasėse
Daugelis moksleivių ir jų tėvų vis dar klaidingai mano, kad intensyvus pasiruošimas biologijos egzaminui prasideda tik dvyliktoje klasėje. Visgi šiuolaikinė švietimo sistema ir atnaujintos bendrosios programos diktuoja visai kitokį tempą. Biologija yra kumuliatyvus mokslas, kurio vėlesnės temos tiesiogiai priklauso nuo bazinių žinių įsisavinimo ankstyvosiose stadijose. Mingintės Bertašienės patirtis rodo, kad mokinys, neturintis strateginio plano nuo devintos klasės, rizikuoja susidurti su informacijos pertekliumi kritiniais vienuoliktos ir dvyliktos klasės momentais.
Strateginis planas nėra tik temų sąrašas – tai metodinė sistema, kurioje numatoma, kada mokinys turėtų įsisavinti teoriją, kada atlikti praktines užduotis ir kada grįžti prie kartojimo. „Gamtos mokykloje“ mokymasis traktuojamas kaip rimta akademinė veikla, o ne laisvalaikio būrelis. Tai reiškia, kad pasiekimai yra nuolat fiksuojami, o lankomumas bei disciplina yra būtini sėkmės komponentai. Toks požiūris padeda mokiniui suprasti savo atsakomybę ir ugdo akademinę brandą, kuri yra ne mažiau svarbi nei patys faktai apie ląsteles ar ekosistemas.
Biologijos kurso pamatai 9–10 klasėse
Devinta ir dešimta klasės yra laikotarpis, kai moksleivis susipažįsta su esminiais biologijos principais. Šiame etape formuojamas biologinis raštingumas, būtinas ne tik egzaminų metu, bet ir tolimesnėse studijose. M. Bertašienė pastebi, kad būtent šiose klasėse mokiniai dažnai praranda budrumą, manydami, jog egzaminas dar toli. Tačiau čia klojami pamatai ląstelės biologijai, genetikai ir evoliucijai, kurios vėliau sudaro didelę dalį valstybinio egzamino taškų.
Mokymosi plane 9–10 klasėms didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas ląstelės sandarai, audiniams, organizmų sistemoms ir pagrindiniams ekologijos dėsniams. Svarbu ne tik „iškalti“ terminus, bet ir suprasti procesus, pavyzdžiui, kaip ląstelės struktūra yra tiesiogiai susijusi su jos atliekama funkcija.
Naujoji egzamino struktūra: iššūkiai vienuoliktoje klasėje
Nuo 2024–2025 mokslo metų biologijos VBE struktūra iš esmės pasikeitė, padalijant egzaminą į dvi dalis. Pirmoji dalis dabar laikoma III gimnazijos (vienuoliktoje) klasėje. Tai reiškia, kad strateginis planavimas tampa kritinis: mokinys nebegali atidėti mokymosi paskutiniems metams, nes 40 % galutinio egzamino pažymio uždirbama jau vienuoliktos klasės pabaigoje.
Vienuoliktos klasės kurse dominuoja sudėtingos molekulinės biologijos ir biochemijos temos. Kadangi VBE I dalis vykdoma elektroniniu formatu, mokiniai turi pratintis prie skaitmeninės testavimo aplinkos. Kryptingas pasiruošimas leidžia vienuoliktoje klasėje surinkti maksimalų taškų skaičių, o tai suteikia didžiulį psichologinį pranašumą prieš dvyliktą klasę.
Dvyliktoji klasė: žinių integracija ir II dalis
Dvyliktoji klasė (IV gimnazijos klasė) yra skirta žmogaus anatomijai, fiziologijai, augalų biologijai bei ekologijai. Nors mokinys jau turi dalį taškų iš vienuoliktos klasės, antroji dalis sudaro 60 % galutinio vertinimo. Ši dalis yra tradicinė – rašoma popieriuje, ir ji reikalauja gilių analizės įgūdžių bei gebėjimo formuluoti išsamius, struktūrizuotus atsakymus.
Didžiausia taškų dalis čia tenka žmogaus organizmo funkcijų pažinimui (40 %). M. Bertašienės patirtis rodo, kad dvyliktokams sunkiausia integruoti skirtingų temų žinias. Pavyzdžiui, klausimas apie inkstų veiklą gali būti susietas su biochemija (osmoreguliacija) ir evoliuciniais prisitaikymais. „Gamtos mokykloje“ mokymas orientuotas į holistinį požiūrį – mokinys mokomas matyti biologiją kaip vientisą sistemą.
Efektyvūs mokymosi metodai: kaip išvengti „kalimo“
Viena didžiausių klaidų – bandymas biologiją išmokti atmintinai. Mingintė pabrėžia, kad supratimas yra kur kas galingesnis įrankis. „Gamtos mokykloje“ taikomas savitas metodas:
-
Vizualizacija: schemų braižymas ir vaizdo įrašų analizė padeda įveikti abstrakčių sąvokų barjerą.
-
Praktinis pritaikymas: teorinių žinių siejimas su realiais reiškiniais. Organizuojamos išvykos gamtos stebėjimui, leidžiančios pamatyti ekologinius dėsnius realybėje.
-
Sistemiškas kartojimas: naudojant paruoštus konspektus, informacija periodiškai įtvirtinama.
-
Kritinis mąstymas: sprendžiami uždaviniai, kuriuose reikia ne atpasakoti faktą, o pritaikyti žinias naujoje situacijoje.
Kodėl verta rinktis specialistų pagalbą?
Biologijos mokymasis šiandien reikalauja profesionalaus nukreipimo. „Gamtos mokykla“ Vilniuje išsiskiria tuo, kad mokinys čia tampa bendruomenės dalimi. Tikslas yra pasiekti rezultatų per susidomėjimą, o ne per prievartą. Korepetitorius čia yra ir strategas, ir motyvatorius, ir ekspertas, kurio žinios peržengia vadovėlio ribas.
Investicija į patyrusią ekspertę Mingintę atsiperka ne tik aukštais balais, bet ir sutaupytu laiku bei sumažintu streso kiekiu. Gamtosmokykla.com siūloma aplinka sukuria prielaidas moksleiviui tapti kritiškai mąstančia asmenybe.
Biologijos mokymosi planavimas 9–12 klasėse yra kompleksinis procesas, reikalaujantis disciplinos ir ankstyvos pradžios. Naujoji egzamino struktūra tik dar labiau išryškina strateginio planavimo būtinybę. Sėkmė VBE nėra atsitiktinumas – tai kruopštaus darbo ir profesionalios pagalbos rezultatas. Pradėję planuoti dabar, moksleiviai kloja pamatą savo būsimai profesinei sėkmei.
