Vilnius pagrįstai vadinamas viena žaliausių Europos sostinių, tačiau daugelis gyventojų ir miesto svečių gamtą pažįsta tik iš populiariausių parkų ar centrinių skverų. Visgi tikrasis miesto grožis ir unikalus kraštovaizdis atsiveria pasiryžus didesniam nuotykiui – 100 kilometrų žygiui aplink visą miestą. Šis maršrutas nėra tiesiog ilgas pasivaikščiojimas; tai kelionė per istoriją, urbanistiką, laukinę gamtą ir įspūdingas panoramas, kurios leidžia pamatyti Vilnių visiškai kitu kampu. Takas sujungia skirtingus mikrorajonus, regioninius parkus ir saugomas teritorijas į vientisą grandinę, kurią įveikti yra tiek fizinis iššūkis, tiek estetinė patirtis. Nesvarbu, ar esate patyręs žygeivis, ar tik pradedantysis, šis takas siūlo lankstumo galimybes – jį galima įveikti dalimis arba visą iš karto, priklausomai nuo jūsų ištvermės ir tikslų.
Kas sudaro 100 km taką aplink Vilnių?
Takas aplink Vilnių yra nepertraukiamas maršrutas, kurio oficialus ilgis siekia apie 100 kilometrų (nors realybėje, priklausomai nuo nukrypimų ir tikslių matavimų, jis gali svyruoti tarp 105 ir 110 km). Maršruto koncepcija gimė siekiant paskatinti žmones judėti ir atrasti nematytas miesto vietas. Didžioji tako dalis driekiasi ne asfaltuotais šaligatviais, o miško takeliais, žvyrkeliais bei pievomis.
Vienas didžiausių šio maršruto privalumų yra jo įvairovė. Vieną akimirką galite žygiuoti gūdžiu mišku Verkių regioniniame parke, o po valandos jau grožėtis modernia architektūra ar industriniais vaizdais. Maršrutas kerta:
- Regioninius parkus: Verkių, Pavilnių, Panerių.
- Gamtinius draustinius: Ribiškių, Karoliniškių kraštovaizdžio draustinius.
- Istorines vietas: Pūčkorių atodangą, Belmontą, Panerių memorialą, senuosius fortus.
- Upes ir upelius: Nerį, Vilnelę, Vokę ir daugybę mažesnių intakų.
Maršruto suskirstymas į atkarpas
Nors ultramaratonų bėgikai ir itin ištvermingi žygeiviai bando šį taką įveikti per vieną parą, dauguma žmonių renkasi strategiją „po atkarpą savaitgaliais”. Oficialiai takas dažnai skirstomas į 10 atkarpų, kurių kiekviena yra apie 10–14 kilometrų ilgio. Tai optimalus atstumas vidutinio pasirengimo žmogui, leidžiantis pasimėgauti gamta be didelio pervargimo.
Rytinė ir pietinė dalis: kalvos ir istorija
Daugelis žygį pradeda nuo Stalo kalno arba Belmonto. Čia reljefas yra vienas sudėtingiausių ir įdomiausių. Pūčkorių atodanga ir Ribiškių takai pasižymi stačiais pakilimais ir nusileidimais. Tai puiki treniruotė kojoms ir širdžiai. Judant toliau į pietus link Liepkalnio ir Burbiškių, miškai tampa retesni, atsiranda daugiau industrinių intarpų, kertami geležinkeliai, tačiau netrukus vėl panyrama į Panerių miškus, kurie alsuoja ramybe ir liūdna istorine atmintimi.
Vakarinė dalis: panoramos ir Neries slėnis
Pasiekus vakarinę miesto dalį, maršrutas veda per Gariūnus link Lazdynų ir Karoliniškių. Čia esantis Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis dovanoja vienus gražiausių vaizdų į miesto centrą. Plikakalnio atodanga – vieta, kurioje būtina sustoti. Žygiuojant šia atkarpa, po kojomis atsiveria Neries vingiai, o tolumoje matosi Senamiesčio bokštai. Toliau takas vingiuoja link Šeškinės ozo – unikalaus geologinio darinio, susiformavusio ledynmečiu.
Šiaurinė dalis: Žalieji ežerai ir Verkių rūmai
Šiaurinė atkarpa yra viena žaliausių ir miškingiausių. Nuo Jeruzalės ir Santariškių takas veda link Žaliųjų ežerų. Tai puiki vieta vasaros metu atsigaivinti vandenyje. Verkių regioninis parkas pasižymi senais ąžuolynais ir giliais slėniais. Galiausiai, maršrutas suka atgal link miesto centro per Antakalnį, Sapieginės miškus (dar vadinamus „Šveicarija” dėl kalvoto reljefo) ir užsidaro ties Trijų Kryžių kalnu ar Stalo kalnu.
Pasiruošimas žygiui: ką būtina turėti?
Nors tai žygis mieste, nereikėtų jo nuvertinti. 100 km tako reljefas vietomis yra labai techniškas, su daug šaknų, stačių šlaitų ir laiptų. Tinkamas pasiruošimas yra raktas į malonią patirtį.
- Tinkama avalynė. Pamirškite miesto kedus plonu padu. Jums reikalinga tvirta žygių avalynė (hiking shoes) su geru protektoriumi. Dalis tako eina molingais šlaitais, kurie po lietaus tampa itin slidūs, todėl sukibimas yra gyvybiškai svarbus.
- Apranga sluoksniais. Orai Lietuvoje permainingi. Rekomenduojama rengtis „svogūno principu”: termo rūbai apačioje, šilumą sulaikantis sluoksnis (flysas) ir vėjui bei lietui atspari striukė viršuje.
- Vanduo ir maistas. Nors maršrutas eina aplink miestą, ne visose atkarpose rasite parduotuvių ar kavinių. Ypač miškinguose ruožuose (pvz., Ribiškėse ar Verkiuose) galite nueiti 10–15 km be jokios infrastruktūros. Turėkite bent 1,5–2 litrus vandens ir kaloringų užkandžių.
- Navigacija. Takas yra sužymėtas specialiais ženklais, tačiau jie kartais dingsta arba būna sunkiai pastebimi. Būtina telefone turėti įdiegtą programėlę su GPX maršrutu arba naudotis specialiomis žygių programėlėmis. Išorinė baterija (Power bank) taip pat yra privaloma, nes GPS sekimas greitai eikvoja telefono energiją.
Logistika ir transportas
Vienas didžiausių Tako aplink Vilnių privalumų – puikus susisiekimas viešuoju transportu. Kadangi takas yra žiedinis, bet kurią atkarpą galite pradėti ir baigti patogioje vietoje. Pavyzdžiui, baigę žygį Lazdynuose, lengvai sėsite į troleibusą ir grįšite namo arba prie savo automobilio, palikto kitoje miesto dalyje. Planuojant atkarpas, rekomenduojama iš anksto pasitikrinti viešojo transporto stoteles „Trafi” ar kitoje programėlėje, kad nereikėtų papildomai eiti kelių kilometrų iki artimiausio autobuso.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus planuojant šį nuotykį.
Ar maršrutas tinka vaikams?
Taip, tačiau rekomenduojama rinktis trumpesnes ir lengvesnes atkarpas. Pavyzdžiui, atkarpa palei Neries krantinę ar Verkių parko dalis yra mažiau kalvota ir lengviau įveikiama mažiesiems žygeiviams. Visas 100 km maršrutas vaikams gali būti per sunkus dėl ištvermės reikalavimų.
Ar galima taką įveikti dviračiu?
Oficialiai takas skirtas pėstiesiems. Nors didelę dalį maršruto galima pravažiuoti kalnų dviračiu (MTB), yra atkarpų su daugybe laiptų, stačių šlaitų ar nuvirtusių medžių, kur dviratį teks neštis ant pečių. Plento ar miesto dviračiams šis takas visiškai netinka.
Kiek laiko užtrunka įveikti visą taką?
Ėjimo greitis labai individualus, paprastai siekia 4–5 km/val. Skaičiuojant gryno ėjimo laiką, visam maršrutui reikia apie 20–25 valandų. Dauguma žmonių taką įveikia per 4–5 savaitgalius, eidami po 20–25 km per dieną.
Ar takas sužymėtas visur?
Takas žymimas specialiais stulpeliais ir ženklais ant medžių (raudona rodyklė baltame fone arba specialus logotipas). Tačiau miestui keičiantis, statyboms vykstant ar tiesiog vandalams nuplėšus ženklus, žymėjimas gali nutrūkti. Todėl visada rekomenduojama turėti skaitmeninį žemėlapį.
Ar saugu eiti vienam?
Taip, maršrutas yra gana saugus, nes driekiasi netoli gyvenamųjų rajonų. Visgi, kaip ir bet kurioje gamtinėje ar nuošalioje vietoje, rekomenduojama būti budriems, o tamsiu paros metu turėti atšvaitus ir žibintuvėlį.
Skaitmeninis diplomas ir motyvacija
Daugelį žygeivių motyvuoja ne tik noras pamatyti gamtą, bet ir siekis oficialiai užfiksuoti savo pasiekimą. Vilniaus miesto savivaldybė ir turizmo skatinimo agentūros yra sukūrusios sistemą, leidžiančią tapti „oficialiu 100 km tako įveikėju”. Naudojantis mobiliąja programėle (pavyzdžiui, „#walk15” ar kitomis, kurios integruoja šį maršrutą), galima rinkti virtualius punktus einant taku.
Surinkus visus maršruto taškus, paprastai generuojamas skaitmeninis diplomas. Tai puikus būdas įprasminti savo pastangas ir pasidalinti pasiekimu su draugais socialiniuose tinkluose. Be to, toks formatas skatina azartą – kai matote, kad įveikėte 70% maršruto, atsiranda papildoma motyvacija rasti laiko ir pabaigti likusius kilometrus. Tai tampa savotišku žaidimu, kuris ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir padeda sistemingai planuoti laisvalaikį gryname ore.
