Užupio Respublikos gimimas
Užupio Respublika buvo paskelbta 1997 m. balandžio 1 d. – dieną, simbolizuojančią kūrybiškumą, ironiją ir laisvą požiūrį į pasaulį. Šią iniciatyvą pradėjo vietos menininkai, tarp jų ir Romas Lileikis bei Tomas Čepaitis, siekę parodyti, kad menas gali būti ne tik galerijose, bet ir gatvėse, kasdienybėje, žmonių santykiuose. Jie įkūrė valstybę be biurokratijos, su savo prezidentu, valiuta, kariuomene ir, žinoma, konstitucija. Užupis tapo simboline vieta, kurioje menas susilieja su gyvenimu, o humoras – su filosofija.
Konstitucijos atsiradimas ir reikšmė
Užupio konstitucija buvo sukurta 1998 m., o jos tekstą sudarė 41 straipsnis. Ji išversta į daugiau nei 50 kalbų ir iškalta ant metalinių lentų, iškabintų Paupio gatvėje. Kiekvienas praeivis gali sustoti ir paskaityti šiuos paprastus, bet gilius teiginius, kurie kalba apie žmogaus teises, saviraišką, gyvenimo džiaugsmą ir tarpusavio pagarbą. Konstitucija nėra įstatymas įprasta prasme – tai kūrybinis dokumentas, kviečiantis mąstyti, šypsotis ir suvokti, kad gyvenimas turi prasmę, net kai atrodo absurdiškas.
Populiariausi konstitucijos straipsniai
Tarp įsimintiniausių Užupio konstitucijos punktų yra tokie teiginiai kaip „Žmogus turi teisę būti laimingas“ ir „Žmogus turi teisę būti nelaimingas“. Šis paradoksalus požiūris atspindi gyvenimo pilnatvę – pripažinimą, kad viskas, ką jaučiame, yra mūsų patirties dalis. Kiti straipsniai, pavyzdžiui, „Žmogus turi teisę mylėti katę“, „Žmogus turi teisę būti tingus“ ar „Kiekvienas turi teisę būti nesuprastas“, tapo Užupio simboliais. Jie kviečia gyventi be baimės, priimti save ir kitus tokius, kokie esame.
Užupis – laisvės ir meno erdvė
Konstitucija neatsiejama nuo pačios Užupio aplinkos. Rajonas, kadaise buvęs apleistas ir pamirštas, šiandien pulsuoja gyvybe – čia įsikūrusios galerijos, kavinės, kūrybinės dirbtuvės ir meno studijos. Užupis tapo traukos vieta menininkams iš viso pasaulio, kurie čia randa įkvėpimą. Kiekvienas kampelis kupinas netikėtumų – nuo angelų skulptūrų iki grafičių su filosofinėmis mintimis. Būtent šis kūrybiškumo kupinas fonas leido gimti ir išsaugoti tokiam unikaliam reiškiniui kaip Užupio konstitucija.
Konstitucijos siena – turistų ir vilniečių traukos centras
Konstitucijos lenta Paupio gatvėje tapo viena lankomiausių vietų Vilniuje. Kasdien čia sustoja turistai, norintys nusifotografuoti prie lentų ar rasti tekstą savo kalba. Nors atrodytų, kad tai tik eilės žodžių ant metalo, daugelis sako, jog perskaitę konstituciją pajunta savotišką ramybę – tarsi kažkas primintų, kad gyvenimas neturi būti tobulas, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti tiesiog savimi. Užupio konstitucijos siena šiandien simbolizuoja toleranciją, atvirumą ir pagarbą žmogui – vertybes, kurių taip reikia šiuolaikiniame pasaulyje.
Užupio diena ir tradicijos
Kiekvienų metų balandžio 1-ąją Užupis švenčia savo nepriklausomybės dieną. Tądien per tiltą į Užupį galima patekti tik gavus „vizą“, o lankytojus pasitinka pasieniečiai su šypsenomis ir antspaudais. Šventės metu vyksta koncertai, performansai, parodos, o konstitucija skaitoma įvairiomis kalbomis. Tai diena, kai visa Vilniaus bendruomenė prisimena, kad laisvė nėra vien politinė sąvoka – tai vidinė būsena, leidžianti žmogui būti savimi ir kurti be apribojimų.
DUK
Kur galima pamatyti Užupio konstituciją?
Konstitucija įrengta ant sienos Paupio gatvėje, šalia Vilnios upės, pačiame Užupio rajono centre.
Kiek kalbų yra Užupio konstitucijos vertimų?
Šiuo metu konstitucija išversta į daugiau nei 50 kalbų, ir vertimų sąrašas nuolat pildomas.
Kas sukūrė Užupio konstituciją?
Jos autoriai – poetas Tomas Čepaitis ir menininkas Romas Lileikis, vieni iš Užupio Respublikos įkūrėjų.
Ar Užupio Respublika tikra valstybė?
Nors Užupis turi savo vėliavą, valiutą ir prezidentą, tai simbolinė „valstybė“, sukurta kaip meno ir laisvės projektas.
Ar Užupyje galima gauti „pilietybę“?
Taip, šventės metu ar kai kuriose Užupio vietose galima gauti simbolinį piliečio pasą su antspaudu.
Vieta, kur žodžiai tampa poezija
Užupio konstitucija – tai ne tik tekstas, bet ir gyvas reiškinys, kasdien primenantis apie žmogaus teisę būti laisvam. Ji kviečia mąstyti paprastai, bet giliai, mylėti be sąlygų ir gyventi be kaukių. Ši konstitucija išliko aktuali ir šiandien, nes kalba apie universalias vertybes, nepriklausomas nuo laiko ar vietos. Užupis, savo humoru ir kūrybiškumu, primena, kad tikroji sostinės širdis plaka ne valdžios rūmuose, o ten, kur žmogus drįsta būti savimi – prie Vilnios krantų, po Užupio dangaus vėliava.
