Skambinate į banką, draudimo bendrovę ar internetinę parduotuvę, o į jūsų klausimą atsako malonus balsas, kuris niekada nepavargsta, nedaro pertraukų ir gali bendrauti bet kuriuo paros metu. Tikėtina, kad kitame laido gale – jau ne žmogus, o dirbtinis intelektas (DI).
Technologijų pažanga keičia įprastą bendravimą su įmonėmis, o virtualūs konsultantai tampa vis sunkiau atskiriami nuo tikrų darbuotojų. Visgi, ar greitesnis aptarnavimas iš tiesų reiškia geresnę patirtį? Ir ar ateityje klientams apskritai liks galimybė pasikalbėti su žmogumi?
Nuo laukimo su muzika iki pokalbio su robotu
Dar prieš kelis dešimtmečius klientų aptarnavimas daugiausia vyko telefonu arba gyvai. Norint sužinoti sąskaitos likutį, pakeisti paslaugų planą ar pateikti skundą, dažnai tekdavo laukti eilėje. Vėliau atsirado automatiniai telefonų meniu, elektroniniai laiškai ir internetinės savitarnos sistemos, tačiau sudėtingesniems klausimams vis tiek reikėjo darbuotojo pagalbos.
Šiandien situacija keičiasi sparčiau. Ankstesni pokalbių robotai dažniausiai veikė pagal iš anksto sukurtus scenarijus ir atpažindavo tik tam tikras frazes. Naujos kartos generatyvinio DI sistemos geba analizuoti natūralią kalbą, suprasti klausimo kontekstą ir formuluoti individualizuotus atsakymus. Balso technologijos leidžia tokiems asistentams kalbėti telefonu, o kai kurios sistemos jau gali prisitaikyti prie pašnekovo kalbėjimo tempo ir atpažinti jo ketinimus.
Vis dėlto sklandus pokalbis dar nereiškia, kad sistema iš tiesų supranta visas aplinkybes. DI gali pateikti įtikinamai skambantį, tačiau neteisingą atsakymą, todėl jo naudojimas klientų aptarnavime reikalauja nuolatinės kokybės kontrolės.
Kodėl įmonės skuba diegti dirbtinį intelektą?
Pagrindinis motyvas – galimybė aptarnauti daugiau klientų per trumpesnį laiką. Virtualus asistentas gali vienu metu atsakyti į daugybę užklausų, dirbti savaitgaliais ir naktimis, o dažniausiai pasikartojančius klausimus išspręsti be darbuotojo įsikišimo.
Pavyzdžiui, internetinės parduotuvės klientui, norinčiam sužinoti siuntos pristatymo laiką, nebūtina laukti konsultanto. Jeigu DI sistema saugiai integruota su užsakymų duomenų baze, ji gali pateikti informaciją per kelias sekundes. Panašiai galima automatizuoti registraciją paslaugoms, priminimus apie mokėjimus ar standartinius informacinius klausimus.

Tačiau efektyvus klientų aptarnavimas nėra vien greitas atsakymas. Įmonėms svarbu įvertinti, kiek užklausų išsprendžiama iš pirmo karto, ar klientai patenkinti suteikta pagalba ir ar automatizavimas nesukuria papildomų problemų. Jeigu žmogus kelis kartus turi kartoti tą pačią informaciją robotui, o vėliau viską aiškinti darbuotojui, technologija gali ne pagerinti, bet pabloginti aptarnavimo patirtį.
Robotas gali atsakyti per sekundę, bet ar supras supykusį klientą?
Viena sudėtingiausių klientų aptarnavimo sričių – emocinės situacijos. Žmogus, kuriam netikėtai nuskaičiuoti pinigai, atšauktas skrydis ar nepristatytas svarbus pirkinys, dažnai tikisi ne vien techninio atsakymo. Jam svarbu būti išklausytam, suprastam ir sulaukti realaus problemos sprendimo. Nors šiuolaikinės DI sistemos gali atpažinti tam tikrus nepasitenkinimo požymius ir pritaikyti atsakymo toną, jos neturi žmogiškos patirties ar atsakomybės jausmo. Ypač sudėtingose situacijose, kai būtina įvertinti išimtines aplinkybes, priimti nestandartinį sprendimą ar spręsti konfliktą, žmogaus vaidmuo išlieka reikšmingas.
Vis daugiau dėmesio sulaukia mišrus aptarnavimo modelis. Pagal jį dirbtinis intelektas atsako į paprastus klausimus, surenka reikalingą informaciją ir nukreipia sudėtingesnius atvejus darbuotojui. Tokiu būdu konsultantai gali daugiau laiko skirti problemoms, kurioms reikia individualaus vertinimo.
Ar klientas turi žinoti, kad kalbasi su dirbtiniu intelektu?
Dirbtinio intelekto plėtra kelia ne tik technologinių, bet ir teisinių klausimų. Europos Sąjungos dirbtinio intelekto aktas (Reglamentas (ES) 2024/1689) numato skaidrumo reikalavimus sistemoms, kurios tiesiogiai bendrauja su žmonėmis. Pagal 50 straipsnį, taikant jame nustatytas sąlygas ir išimtis, žmogus turi būti informuotas, kad bendrauja su DI sistema. Šios nuostatos pradedamos taikyti nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Tai reiškia, kad įmonės negali paprasčiausiai siekti, jog klientas bet kokia kaina palaikytų robotą žmogumi. Skaidrumas tampa svarbia pasitikėjimo technologijomis sąlyga.
Ne mažiau reikšminga asmens duomenų apsauga. Jeigu pokalbio metu tvarkomi klientų vardai, kontaktiniai duomenys, užsakymų istorija ar kita asmeninė informacija, taikomi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimai. Įmonės turi turėti teisėtą duomenų tvarkymo pagrindą, užtikrinti jų saugumą ir tinkamai informuoti klientus apie duomenų naudojimą.
Ar dirbtinis intelektas atims darbą iš konsultantų?
Vienas dažniausių klausimų – kas nutiks žmonėms, kurie šiandien dirba klientų aptarnavimo centruose. Pasaulio ekonomikos forumo 2025 metų darbo rinkos ateities ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2030 metų technologiniai ir ekonominiai pokyčiai reikšmingai pertvarkys darbo rinką, o dalis administracinių ir pasikartojančių užduočių bus automatizuojamos.
Vis dėlto tai nereiškia, kad visos klientų aptarnavimo profesijos išnyks. Labiau tikėtina, kad keisis jų turinys. Darbuotojams gali tekti mažiau laiko skirti standartiniams klausimams ir daugiau – sudėtingiems skundams, individualiems sprendimams bei DI sistemų veiklos priežiūrai. Svarbesnės taps gebėjimo spręsti problemas, kritinio mąstymo, bendravimo ir technologinio raštingumo kompetencijos. Įmonėms tai reiškia būtinybę investuoti ne tik į naują programinę įrangą, bet ir į darbuotojų mokymą.
Ateities klientų aptarnavimas: robotai atsakys, žmonės spręs?
Artimiausiais metais tikėtina dar platesnė balsu veikiančių DI asistentų plėtra. Jie galės ne tik atsakyti į klausimus, bet ir atlikti tam tikrus veiksmus: registruoti vizitus, keisti rezervacijas, tikrinti užsakymų būseną ar parengti dokumentus. Tokių funkcijų patikimumas priklausys nuo sistemų saugumo, integracijų ir žmogaus nustatytų kontrolės mechanizmų.
Klientams svarbiausias klausimas greičiausiai bus ne tai, ar juos aptarnauja žmogus, ar robotas, bet ar problema išsprendžiama greitai, tiksliai ir sąžiningai. Paprastoms užklausoms automatizavimas gali būti patogesnis, tačiau jautriose ar nestandartinėse situacijose galimybė susisiekti su kompetentingu darbuotoju išliks svarbi.
