Beveik kiekvienoje lietuviškoje vaistinėlėje galima rasti tą patį, gerai pažįstamą tamsaus stiklo buteliuką rudu skysčiu. Nuo vaikystės esame įpratę manyti, kad jodo tirpalas yra pirmoji ir geriausia pagalba nusibrozdinus, įsipjovus ar patyrus kitokią traumą. Tačiau medicinos mokslas nestovi vietoje, ir tai, kas buvo laikoma norma prieš kelis dešimtmečius, šiandien gydytojų vertinama kur kas atsargiau. Dermatologai ir traumatologai vis dažniau įspėja, kad senas geras jodo tirpalas, naudojamas netinkamai, gali tapti ne vaistu, o papildoma problema. Nors šis preparatas vis dar turi savo vietą medicinoje, jo naudojimas reikalauja specifinių žinių, o viena populiari klaida gali sukelti skausmingų komplikacijų bei sulėtinti gijimą.
Kodėl spiritinis jodo tirpalas yra toks agresyvus?
Norint suprasti, kodėl gydytojai ragina būti atsargiems, svarbu išsiaiškinti, kas tiksliai yra tas rudas skystis. Tradicinis vaistinėse parduodamas jodas dažniausiai yra 5 procentų spiritinis tirpalas. Tai reiškia, kad pagrindinė jo sudedamoji dalis – ne tik jodas, bet ir didelės koncentracijos etilo alkoholis (spiritas). Šis duetas pasižymi itin stipriomis dezinfekcinėmis savybėmis, kurios geba naikinti bakterijas, grybelius ir virusus.
Tačiau būtent ši cheminė sudėtis lemia ir didžiausią preparato agresyvumą. Spiritas stipriai sausina odą ir, patekęs ant pažeistų audinių, sukelia baltymų koaguliaciją (suardymą). Tai gali lemti cheminį nudegimą, kuris ne tik sukelia didelį skausmą, bet ir pažeidžia sveikas ląsteles, kurios yra būtinos natūraliam gijimo procesui.
Didžiausia klaida: jodas atviroje žaizdoje
Gydytojai pabrėžia, kad dažniausia ir pavojingiausia klaida, kurią daro žmonės namų sąlygomis – pilamas arba tepamas jodo tirpalas tiesiai į atvirą žaizdą. Daugelis mano, kad kuo labiau „graužia”, tuo geriau dezinfekuojama. Tai yra pavojingas mitas.
Kai spiritinis jodo tirpalas patenka į žaizdos vidų (pavyzdžiui, į gilesnį įpjovimą, nubrozdinimo centrą ar plyšusią žaizdą), įvyksta šie procesai:
- Audinių nekrozė: Agresyvus tirpalas „išdegina” jautrius poodinius audinius, sukeldamas nekrozę (audinių žūtį).
- Lėtesnis gijimas: Vietoj to, kad organizmas kovotų su bakterijomis ir regeneruotų odą, jis privalo pirmiausia šalinti negyvus, chemikalų pažeistus audinius. Tai ženkliai prailgina gijimo laiką.
- Randų formavimasis: Dėl papildomo cheminio nudegimo žaizdos vietoje gali susiformuoti ryškesnis, didesnis ir labiau pastebimas randas, nei būtų buvę nenaudojant jodo.
Kaip taisyklingai naudoti jodą?
Nepaisant rizikų, jodo tirpalo visiškai atsisakyti nebūtina, tačiau jį naudoti reikia griežtai pagal paskirtį. Pagrindinė taisyklė, kurią turėtų įsiminti kiekvienas: jodu tepami tik žaizdos kraštai, o ne pati žaizda.
Taisyklingo naudojimo algoritmas atrodo taip:
- Pirmiausia žaizdą reikia praplauti tekančiu vandeniu arba specialiu, nedirginančiu antiseptiku (pavyzdžiui, vandens pagrindo).
- Nusausinti odą aplink žaizdą steriliu tamponėliu.
- Jodo tirpalu atsargiai patepti tik sveiką odą aplink žaizdą. Tai sukuria barjerą, neleidžiantį bakterijoms iš aplinkinės odos patekti į pažeidimo vidų, tačiau paties pažeidimo „nedegina”.
Jodo „tinklelis” ir skydliaukės pavojai
Dar viena sena liaudies medicinos tradicija – piešti ant kūno vadinamąjį „jodo tinklelį”. Tikima, kad tai padeda nuo sumušimų, peršalimo, kosulio ar sąnarių skausmų. Tačiau medikai į šį metodą žiūri skeptiškai, o endokrinologai netgi įspėja apie galimą žalą.
Jodas yra mikroelementas, kuris per odą gali rezorbuotis į kraujotaką. Nors sveikam žmogui vienkartinis nedidelio kiekio panaudojimas greičiausiai nepakenks, situacija keičiasi, jei tai daroma dažnai arba jei žmogus turi skydliaukės problemų.
Kada jodas gali būti pavojingas sveikatai?
Perteklinis jodo kiekis, patenkantis į organizmą per odą, gali išbalansuoti skydliaukės veiklą. Tai ypač aktualu:
- Žmonėms, sergantiems autoimuniniu tiroiditu (Hašimoto liga).
- Tiems, kuriems diagnozuota hipertirozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas).
- Nėščiosioms ir maitinančioms moterims, nes jodas lengvai praeina placentos barjerą ir patenka į pieną.
- Mažiems vaikams, kurių oda yra plonesnė ir pralaidesnė, o skydliaukė jautresnė išoriniams veiksniams.
Modernios alternatyvos: kuo pakeisti senąjį jodą?
Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę alternatyvų, kurios dezinfekuoja taip pat efektyviai, tačiau nedaro žalos audiniams ir nesukelia skausmo. Jei formuojate namų vaistinėlę, verta apsvarstyti šiuos pakaitalus:
Povidonas-jodas (vandens pagrindo jodas)
Tai modernesnė jodo forma, kurioje nėra spirito. Jis mažiau dirgina, nedegina žaizdos ir lėčiau išskiria jodą, todėl veikia ilgiau. Tai dažnas pasirinkimas ligoninėse ruošiant operacinį lauką, tačiau net ir jį reikia naudoti atsargiai, ypač dideliuose plotuose.
Oktenidinas
Šiuo metu vienas populiariausių antiseptikų. Jis bespalvis, visiškai negraužia, tinka vaikams ir gleivinėms. Jis skatina gijimą ir efektyviai naikina bakterijas be jokio toksinio poveikio ląstelėms.
Chlorheksidinas
Dar viena puiki, pigi ir efektyvi priemonė. Tinka žaizdų praplovimui, nedirgina odos ir yra saugus naudoti dažniau.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima jodo tirpalu tepti spuogus?
Nors jodas džiovina ir dezinfekuoja, tepti jį ant veido spuogų nerekomenduojama. Jis gali palikti rudas dėmes, kurios ilgai neišnyksta, o taip pat stipriai išsausinti odą, paskatindamas dar didesnį riebalų išsiskyrimą ir uždegimą ateityje. Taip pat kyla cheminio nudegimo rizika jautrioje veido odoje.
Ar tiesa, kad jei jodo tinklelis greitai išnyksta, organizmui trūksta jodo?
Tai yra vienas populiariausių mitų. Jodo dėmės išnykimo greitis nuo odos priklauso ne nuo jodo trūkumo organizme, o nuo odos savybių: drėgmės lygio, temperatūros, kraujotakos toje vietoje ir drabužių trinties. Diagnozuoti jodo trūkumą „iš akies” neįmanoma – tam reikalingi kraujo arba šlapimo tyrimai.
Ką daryti, jei netyčia išgėriau jodo tirpalo?
Tai yra ekstremali situacija. Išgertas spiritinis jodo tirpalas gali sukelti sunkų stemplės ir skrandžio nudegimą bei apnuodijimą. Būtina nedelsiant skambinti greitajai pagalbai arba vykti į ligoninę. Negalima patiems bandyti sukelti vėmimo be gydytojo nurodymo, nes tai gali dar labiau pažeisti stemplę.
Ar galima naudoti jodą įkandus vabzdžiams?
Galima, tačiau tik mažą kiekį ir tiksliai ant įkandimo vietos, siekiant dezinfekuoti nukasytą vietą. Tačiau niežulio jodas nemažina, o spiritas gali dar labiau sudirginti jautrią vietą. Tam geriau tinka specialūs tepalai nuo alergijos ar niežulio.
Kada būtina kreiptis į specialistus?
Naminis gydymas turi savo ribas. Net jei turite geriausių antiseptikų, tam tikrais atvejais savigyda gali būti pavojinga. Jei žaizda yra gili, jos kraštai smarkiai išsižioję, jei kraujavimas nesustoja per 10–15 minučių spaudžiant, būtina vykti į priėmimo skyrių – gali prireikti siuvimo. Taip pat gydytojo pagalbos reikia, jei žaizda yra labai nešvari (pavyzdžiui, įvyko lauke, su žemėmis), nes kyla stabligės rizika.
Ypatingą dėmesį atkreipkite į gijimo eigą: jei po kelių dienų aplink žaizdą atsiranda stiprus paraudimas, tinimas, jaučiamas tvinkčiojimas arba pakyla temperatūra – tai infekcijos požymiai. Tokiu atveju jodo tirpalas jau nebepadės, o laukimas gali lemti rimtą kraujo užkrėtimą. Laiku suteikta profesionali pagalba visada yra saugesnis kelias nei eksperimentai su senais vaistais iš močiutės vaistinėlės.
