Kiekvieną pavasarį ir rudenį milijonai europiečių susiduria su tuo pačiu erzinančiu ritualu – laikrodžių rodyklių sukiojimu. Nors daugelis gyventojų tikisi, kad šis sezoninis laiko keitimas pagaliau taps istorija, Briuselis vis dar tyli, o politinis entuziazmas, kuris buvo jaučiamas prieš kelerius metus, atrodo visiškai išblėsęs. Diskusijos apie laiko sukiojimo žalą sveikatai, abejotiną ekonominę naudą ir visuomenės nuovargį tęsiasi, tačiau realių sprendimų vis dar nematyti. Kodėl Europos Sąjunga, kuri 2019 metais garsiai paskelbė apie ketinimus atsisakyti šios praktikos, staiga sustojo? Atsakymas slypi sudėtingame biurokratiniame mechanizme, valstybių narių nesutarimuose ir pasikeitusiuose geopolitiniuose prioritetuose, kurie nustūmė laiko klausimą į politinės darbotvarkės paraštes.
Didysis Europos pažadas: kaip viskas prasidėjo ir kodėl įstrigo
Istorija apie laiko sukiojimo pabaigą prasidėjo su dideliu optimizmu. 2018 metais Europos Komisija, reaguodama į piliečių ir Europos Parlamento iniciatyvas, surengė viešąsias konsultacijas. Rezultatai buvo stulbinantys: dalyvavo 4,6 milijono europiečių, o net 84 proc. iš jų pasisakė už tai, kad sezoninis laiko keitimas būtų panaikintas. Tai buvo didžiausias aktyvumas per visą ES viešųjų konsultacijų istoriją. Toks aiškus visuomenės mandatas paskatino tuometinį Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude’ą Junckerį garsiai pareikšti: „Žmonės to nori, mes tai padarysime“.
2019 metais Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė pasiūlymui nuo 2021 metų atsisakyti laiko sukiojimo. Atrodė, kad sprendimas jau priimtas ir beliko tik techninės detalės. Tačiau čia ir prasidėjo problemos. Pagal ES teisėkūros procedūras, galutiniam sprendimui reikalingas ne tik Parlamento, bet ir Europos Sąjungos Tarybos (kurią sudaro valstybių narių ministrai) pritarimas. Būtent čia iniciatyva ir įstrigo.
Pagrindinė kliūtis – koordinacijos baimė. ES valstybės narės turi teisę pačios pasirinkti, kurioje laiko juostoje jos nori gyventi. Jei laiko sukiojimas būtų panaikintas, kiekviena šalis turėtų apsispręsti, ar ji lieka prie nuolatinio „vasaros“, ar „žiemos“ (standartinio) laiko. Tai sukėlė baimę dėl „laiko kratinio“ Europoje. Įsivaizduokite situaciją, jei Vokietija pasirinktų vieną laiką, o kaimyninė Prancūzija ar Lenkija – kitą. Tai sukurtų chaosą transporto, logistikos ir verslo sektoriuose. Nesugebėdamos susitarti tarpusavyje, valstybės narės nusprendė klausimą atidėti, reikalaudamos išsamesnio poveikio vertinimo.
Ekonomika prieš sveikatą: argumentai keičiasi
Ilgą laiką pagrindinis argumentas už vasaros laiko įvedimą buvo energijos taupymas. Buvo manoma, kad ilgesni šviesūs vakarai leidžia mažiau naudoti dirbtinį apšvietimą. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad šis efektas yra minimalus arba jo visai nėra. Tobulėjant technologijoms, atsiradus LED apšvietimui ir keičiantis vartojimo įpročiams (pavyzdžiui, vasarą daugiau energijos sunaudojama kondicionieriams), energijos taupymo argumentas tapo praktiškai bevertis.
Tuo tarpu medikų ir chronobiologų argumentai prieš laiko sukiojimą tampa vis svaresni. Mokslininkai pabrėžia, kad prievartinis biologinio laikrodžio (cirkadinio ritmo) išderinimas du kartus per metus turi neigiamų pasekmių:
- Miego sutrikimai: Organizmui gali prireikti kelių savaičių, kad prisitaikytų prie naujo ritmo, o tai lemia lėtinį nuovargį ir sumažėjusį darbingumą.
- Širdies ir kraujagyslių ligos: Tyrimai rodo, kad pirmosiomis dienomis po pavasarinio laiko persukimo (kai prarandama valanda miego) padidėja miokardo infarkto ir insulto rizika.
- Eismo įvykiai: Dėl mieguistumo ir pasikeitusio apšvietimo piko valandomis padaugėja autoavarijų.
- Psichologinė sveikata: Laiko kaita gali paaštrinti depresijos simptomus ir sezoninį afektinį sutrikimą.
Nepaisant šių įrodymų, politinė valia išspręsti sveikatos klausimus nusileido baimei dėl galimų ekonominių trikdžių, jei šalys nesugebės suderinti savo laikrodžių.
Kodėl tyla Briuselyje tęsiasi jau kelerius metus?
Natūralu klausti: kodėl po tokio triukšmingo starto viskas nutilo? Atsakymas susijęs su globaliais sukrėtimais. 2020 metais, kai turėjo prasidėti aktyvios derybos dėl laiko reformos įgyvendinimo, pasaulį užklupo COVID-19 pandemija. Sveikatos apsauga, vakcinų pirkimas ir ekonomikos gaivinimas tapo prioritetiniais klausimais. Laiko sukiojimas tapo „prabangos problema“, kurią buvo lengva nustumti į šoną.
Pandemijai atslūgus, prasidėjo karas Ukrainoje, sukėlęs energetikos krizę ir geopolitinį nestabilumą. Europos Sąjungos lyderių dėmesys šiuo metu sutelktas į saugumą, energetinę nepriklausomybę ir infliacijos valdymą. Švedija, pirmininkavusi ES Tarybai 2023 metų pirmąjį pusmetį, aiškiai leido suprasti, kad laiko sukiojimo klausimas nėra jos prioritetų sąraše. Panašios pozicijos laikosi ir kitos pirmininkaujančios šalys. Kol nebus stipraus spaudimo iš didžiųjų valstybių (pavyzdžiui, Vokietijos ar Prancūzijos), tikėtina, kad direktyvos projektas ir toliau dulkės stalčiuose.
Lietuvos pozicija: kurį laiką rinktumėmės?
Lietuva yra viena iš aktyviausiai laiko sukiojimo atsisakymą palaikančių valstybių. Tiek visuomenės apklausos, tiek Vyriausybės pozicija rodo, kad lietuviai nori nutraukti šią praktiką. Tačiau kyla esminis klausimas: koks laikas mums geresnis – vasaros ar žiemos?
Geografiškai Lietuva patenka į Rytų Europos laiko juostą. Žiemos laikas (standartinis) labiau atitinka mūsų geografinę padėtį pagal saulę. Tačiau viešosios diskusijos rodo, kad daugelis gyventojų pirmenybę teikia vasaros laikui. Pagrindinė to priežastis – šviesesni vakarai. Jei Lietuva pasirinktų nuolatinį žiemos laiką, vasaros viduryje saulė tekėtų itin anksti (apie 3 val. ryto), o vakarai sutemtų anksčiau, kas mažintų galimybes aktyviai leisti laisvalaikį po darbo.
Kita vertus, pasirinkus nuolatinį vasaros laiką, žiemą rytai taptų dar tamsesni. Pavyzdžiui, gruodžio ir sausio mėnesiais saulė tekėtų tik apie 9:30–10:00 valandą ryto. Tai gali neigiamai paveikti moksleivius ir dirbančiuosius, kuriems tektų pradėti dieną visiškoje tamsoje. Visuomenės sveikatos specialistai dažnai rekomenduoja rinktis tą laiką, kuris yra artimesnis astronominiam (t. y. žiemos laikui), nes šviesa ryte yra svarbesnė mūsų biologiniam ritmui nei šviesa vakare.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kada tiksliai nustosime sukioti laiką?
Šiuo metu konkrečios datos nėra. Nors Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui tai padaryti dar 2021 m., procesas yra įstrigęs ES Taryboje. Kol valstybės narės nesusitars dėl bendrų taisyklių, laikrodžius ir toliausukiosime du kartus per metus.
Kada artimiausias laiko sukiojimas?
Laikrodžiai sukami kovo paskutinį sekmadienį (į vasaros laiką) ir spalio paskutinį sekmadienį (į žiemos laiką). Ši tvarka galios tol, kol nebus priimtas naujas ES sprendimas.
Kuris laikas yra „tikrasis“?
Moksliškai ir astronomiškai „tikrasis“ laikas yra žiemos laikas. Vasaros laikas yra dirbtinis darinys, sukurtas siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą šiltuoju metų laiku.
Ar gali Lietuva vienašališkai atsisakyti laiko sukiojimo?
Ne, negali. Laiko skaičiavimo tvarką Europos Sąjungoje reglamentuoja ES direktyva. Vienašališkas pasitraukimas pažeistų ES teisę ir sukeltų chaosą bendrojoje rinkoje bei transporto sistemoje.
Kas apskritai sugalvojo laiko sukiojimą?
Idėją pirmasis iškėlė Benjaminas Franklinas dar XVIII a., tačiau realiai ji pradėta taikyti Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijoje ir Austrijoje-Vengrijoje siekiant taupyti anglis. Vėliau ši praktika išplito, buvo atšaukta ir vėl grąžinta po 1970-ųjų naftos krizės.
Praktiniai patarimai, kaip sušvelninti organizmo šoką
Kol politikai diskutuoja, mūsų kūnai ir toliau priversti taikytis prie besikeičiančio grafiko. Nors negalime pakeisti sistemos, galime padėti sau lengviau išgyventi adaptacinį periodą. Medikai pabrėžia, kad pasiruošimas turėtų prasidėti ne tą patį savaitgalį, kai sukami laikrodžiai, bet bent keletą dienų prieš.
Vienas efektyviausių būdų – laipsniškas perėjimas. Likus 3–4 dienoms iki laiko keitimo, rekomenduojama eiti miegoti ir keltis 15–20 minučių anksčiau (arba vėliau, priklausomai nuo sezono). Tai leidžia vidiniam laikrodžiui sinchronizuotis sklandžiau, išvengiant staigaus „jet lag“ efekto, kurį patiriame niekur neišskridę.
Taip pat svarbu kontroliuoti apšvietimą ir mitybą. Vakarais venkite ryškios mėlynos ekranų šviesos (telefonų, kompiuterių), nes ji slopina melatonino – miego hormono – gamybą. Rytais, atvirkščiai, stenkitės gauti kuo daugiau natūralios šviesos; tai signalizuoja smegenims, kad diena prasidėjo, ir padeda greičiau pabusti bei jaustis žvaliems. Sunkų maistą ir kofeiną antroje dienos pusėje adaptacijos periodu taip pat vertėtų riboti, kad miego kokybė būtų kuo geresnė.
