Piešimas, lipdymas, karpymas, konstravimas ar įvairūs eksperimentai su spalvomis vaikams pirmiausia yra smagi veikla. Tačiau kūrybiniai užsiėmimai gali turėti gerokai daugiau naudos nei vien gražus piešinys ar rankdarbis, kurį vėliau galima parsinešti namo. Kurdami vaikai tyrinėja aplinką, mokosi išreikšti savo idėjas, išbando skirtingus sprendimus ir lavina praktinius gebėjimus.
Ikimokykliniame amžiuje nebūtina siekti tobulo rezultato. Vaiko nupieštas namas neprivalo būti taisyklingas, o iš plastilino nulipdytas gyvūnas gali būti visai nepanašus į tikrąjį. Kur kas svarbesnis pats procesas. Vaikas pasirenka spalvas, medžiagas, formas ir sprendžia, kaip įgyvendinti savo sumanymą. Taip atsiranda galimybė eksperimentuoti ir pamatyti, kad tą pačią užduotį galima atlikti skirtingais būdais.
Kūrybinė veikla prisideda ir prie smulkiosios motorikos lavinimo. Laikant pieštuką, naudojant teptuką, lipdant, klijuojant ar dėliojant mažesnes detales dirba rankų bei pirštų raumenys. Tokios kasdienės užduotys palaipsniui padeda lavinti judesių tikslumą ir koordinaciją.
Kūrybai nemažai erdvės gali būti skiriama ir ugdymo įstaigose. Paieškos frazė Privatus darželis Vilnius tėvus gali nuvesti prie informacijos apie skirtingas ugdymo aplinkas, tačiau vaikui svarbiausia pati kasdienė patirtis. Galimybė piešti, konstruoti, muzikuoti, kurti istorijas ar eksperimentuoti suteikia progų atrasti veiklas, kurios jį iš tiesų domina.
Ne visos kūrybinės užduotys turi būti suplanuotos suaugusiųjų. Kartais pakanka vaikams pateikti popieriaus, dažų, kaladėlių, gamtinių medžiagų ar kitų saugių priemonių ir leisti patiems nuspręsti, ką su jomis veikti. Tokiose situacijose atsiranda daugiau vietos vaizduotei ir savarankiškiems sprendimams.
Kūryba gali tapti ir socialine veikla. Keli vaikai, kartu statantys didelį bokštą ar kuriantys bendrą piešinį, turi dalintis priemonėmis, tartis ir išklausyti vienas kito idėjas. Ne visada viskas vyksta sklandžiai, tačiau net nesutarimai tampa proga mokytis bendradarbiauti.
Svarbus suaugusiųjų požiūris į vaiko kūrybą. Užuot vertinus, ar darbas „gražus“, galima pasidomėti, ką vaikas sukūrė, kodėl pasirinko tam tikras spalvas arba kaip sugalvojo savo idėją. Tokie klausimai skatina pasakoti ir apmąstyti kūrybinį procesą.
Todėl vaikų kūryba neturėtų būti vertinama vien pagal galutinį rezultatą. Eksperimentavimas, bandymai ir net nepavykę sumanymai yra proceso dalis, suteikianti vaikui galimybę mokytis, atrasti ir drąsiau įgyvendinti savo idėjas.
