Sausame kačių maiste vandens yra vos keli procentai, todėl trūkstamą skysčių kiekį katė turi gauti iš dubenėlio. O katės, kaip žinia, ne visada skuba lakti vandenį. Prasidėjus šildymo sezonui žmonės daugiau laiko praleidžia po šiltu pledu, o katės mieliau įsitaiso prie radiatoriaus. Būtent todėl verta atkreipti dėmesį, kiek vandens jūsų augintinė iš tikrųjų išgeria. Gera žinia ta, kad skysčių kiekį galima padidinti ir tinkamai parinkus mitybą. Juk kačių maistas – tai ne tik kalorijos ir maistinės medžiagos, bet ir drėgmė. Tad kodėl katėms gali trūkti vandens ir kaip pasirūpinti, kad augintinė jo gautų pakankamai?
Kodėl katei valgant sausą maistą dažnai trūksta vandens?
Sausame maiste labai mažai drėgmės, o katės dažnai neišgeria tiek vandens, kad šį trūkumą kompensuotų. Šlapiame maiste gali būti iki 80 % vandens, o viename tyrime naudotame sausame maiste buvo vos 6,3 % drėgmės. Nedideliame šešių sveikų suaugusių kačių tyrime (Buckley ir kt., 2011) sausą maistą ėdusios katės išgerdavo maždaug šešis kartus daugiau vandens nei maitindamosi šlapiu maistu, tačiau bendras gaunamų skysčių kiekis vis tiek buvo apie 30 % mažesnis.
Katės geria daugiau, bet to ne visada pakanka. Nors tyrimas nedidelis ir jo rezultatų negalima taikyti visoms katėms, jis aiškiai parodo, kodėl vien vandens dubenėliu pasikliauti neverta.
Kiek vandens katei reikia išgerti per dieną?
Cornell Feline Health Center duomenimis, katei per dieną reikia maždaug 118 ml vandens kiekvienam 2,3 kg liesos kūno masės. Paprasčiau tariant, tai apie 50 ml vienam kilogramui. Vadinasi, keturių kilogramų katei per dieną reikia maždaug 200 ml vandens – beveik pilnos stiklinės.
Svarbu suprasti, kad į šį kiekį įskaičiuojamas ir vanduo, kurį katė gauna su maistu. Todėl šlapią maistą ėdanti katė iš dubenėlio gali lakti gerokai mažiau, o sausą maistą ėdančiai katei didžiąją dalį skysčių tenka gauti geriant vandenį. Tai pabrėžia ir Cornell specialistai. Kitaip tariant, valgydama sausą maistą katė turi pati pasirūpinti beveik visu organizmui reikalingu vandens kiekiu.
Kaip kompensuoti vandens trūkumą maistu?
Paprasčiausias būdas – sausą maistą papildyti šlapiu, kuriame vandens gali būti net iki 80 %. Visiškai atsisakyti granulių nebūtina: dalį dienos raciono galite pakeisti šlapiu maistu, o likusią palikti sausą. Svarbiausia perskaičiuoti porcijas pagal maisto kaloringumą, kad bendras kalorijų kiekis nepadidėtų ir katė nepriaugtų svorio.
Tame pačiame tyrime pastebėta, kad daugiau drėgmės su maistu gaunančių kačių šlapimas buvo mažiau koncentruotas. Veterinarinėje literatūroje nurodoma, kad tai gali padėti sumažinti tam tikrų šlapimo kristalų susidarymo riziką. Vis dėlto, jei katė turi šlapimo takų problemų, tinkamą mitybą reikėtų aptarti su veterinaru.
Kaip derinti sausą ir šlapią maistą?
Pradėkite nuo nedidelės šlapio maisto porcijos, kuria pakeisite dalį įprasto sauso maisto. Tuomet palaipsniui didinkite jos kiekį, stebėdami katės apetitą ir išmatas. Jei augintinė turi šlapimo takų, inkstų ar virškinimo problemų, prieš keisdami mitybą pasitarkite su veterinaru.
Ką daryti, jei katė šlapio maisto nevalgo?
Pirmiausia pasiūlykite nedidelę šlapio maisto porciją šalia įprasto sauso maisto. Neskubinkite katės – prie naujo skonio ir tekstūros jai gali prireikti laiko priprasti. Jei katė visiškai atsisako ėsti, kreipkitės į veterinarą.
Ką dar galima padaryti, kad katė gertų daugiau?
Pirmiausia įsitikinkite, kad katė visada turi galimybę atsigerti šviežio vandens. Cornell specialistai atkreipia dėmesį, kad katės gali gerti mažiau, jei vanduo sunkiai pasiekiamas, prie dubenėlio neprileidžia kitas augintinis arba lakti trukdo dantų problemos. Todėl jei namuose gyvena keli gyvūnai, verta įrengti daugiau nei vieną vandens vietą, kad kiekvienas galėtų ramiai atsigerti. O jei pastebite, kad katė staiga pradėjo gerti ar ėsti gerokai mažiau nei įprastai, pasitarkite su veterinaru.
Kaip atpažinti, kad katei trūksta skysčių?
Pasak Cornell specialistų, apie skysčių trūkumą gali signalizuoti katės vangumas, silpnumas, sumažėjęs apetitas ar išsausėjusios dantenos. Sunkesniais atvejais gali būti pastebimos ir įdubusios akys. Vienas iš būdų patikrinti katės būklę – švelniai pakelti odą ties pečiais ir stebėti, kaip greitai ji grįžta į pradinę padėtį. Sveikos, pakankamai skysčių gaunančios katės oda paprastai greitai atsistato. Vis dėlto vyresnių kačių oda gali būti mažiau elastinga ir dėl amžiaus, todėl vien šiuo testu pasikliauti nereikėtų.
Jei įtariate, kad katei trūksta skysčių, nedelskite ir kreipkitės į veterinarą. Dehidratacija gali būti pavojinga, todėl svarbu laiku nustatyti jos priežastį ir suteikti tinkamą pagalbą.
