Mano draugė turi taisyklę: rugpjūtį ji visada perskaito bent tris knygas, kurių nespėjo per metus. Sako, kad vasaros pabaiga yra tinkamiausias metas rimtesnei prozai, kai atostogų šurmulys jau nurimęs, o vakarai dar šilti. Paprašiau jos ir kitų aistringų skaitytojų rekomendacijų, ir štai trys knygos, kurios kartojosi dažniausiai.
1. Romanas apie draugystę, kuri lieka visam gyvenimui
Pirmoji rekomendacija skirta tiems, kurie mėgsta knygas apie žmonių ryšius. Tai pasakojimas apie draugystę, kuri prasideda jaunystėje ir nusitęsia per dešimtmečius, su visomis išdavystėmis, susitaikymais ir tylos periodais. Parašyta taip, kad atpažįsti savo paties draugus ir prarastus ryšius, apie kuriuos seniai nebegalvojai.
Knyga Mano draugai skaitosi lengvai, bet palieka gilų pėdsaką. Ne vienas skaitytojas prisipažino, kad po paskutinio puslapio parašė žinutę seniai matytam bičiuliui. Jei knyga paskatina tokius veiksmus, ji tikrai verta savo vietos lentynoje.
Įdomiausia, kad ši knyga vienodai patinka ir tiems, kurie draugais apaugę nuo mokyklos laikų, ir tiems, kurie artimų žmonių turi vos vieną kitą. Autorius neteisia nė vieno gyvenimo būdo, jis tiesiog rodo, kad ryšys tarp žmonių yra darbas, kurį dirbame visą gyvenimą, dažnai to net nepastebėdami.
2. Istorija apie tapatybę ir naują pradžią
Antroji knyga kelia klausimą, kurį bent kartą sau uždavė kiekvienas: kas būtų, jei galėčiau pradėti gyvenimą iš naujo, kitu vardu ir kitoje vietoje? Romano herojė būtent tai ir padaro, tik greitai paaiškėja, kad praeitis turi įprotį pasivyti net ir tuos, kurie bėga greitai.
Romanas Bet kuriuo kitu vardu įtraukia nuo pirmų puslapių ir laiko įtampą iki pat pabaigos. Tai knyga, kurią pradėjus vakare rizikuojate baigti paryčiais, todėl planuokite skaitymą atsakingai. Geriausia jai skirti laisvą savaitgalį be jokių įsipareigojimų.
Romane puikiai perteiktas jausmas, kurį pažįsta kiekvienas apie pabėgimą svajojęs žmogus: naujoje vietoje pirmiausia sutinki ne naują save, o tą patį seną. Herojės bandymai atsikratyti praeities parašyti su tokiu psichologiniu tikslumu, kad kai kurie puslapiai skaitomi sulaikius kvėpavimą.
Verta žinoti ir tai, kad karščiausius šiuolaikinės prozos kūrinius dalis skaitytojų perskaito dar prieš pasirodant lietuviškiems vertimams. Tam nebereikia jokių gudrybių, nes knygos anglų kalba internetu pasiekiamos taip pat paprastai kaip lietuviškos, o pasirinkimas dažnai net platesnis.
3. Švelni knyga apie prisiminimus
Trečioji rekomendacija visiškai kitokia savo nuotaika. Tai lėtas, šiltas pasakojimas apie prisiminimus ir apie tai, ką pasakytume brangiems žmonėms, jei turėtume dar vieną progą. Tokios knygos neskubina ir nespaudžia, jos tiesiog būna šalia kaip geras pokalbis su išmintingu žmogumi.
Kūrinys Kol dar neišnyko prisiminimai tinka tiems vakarams, kai norisi ne veiksmo, o ramybės. Skaitytojai ją dažnai dovanoja tėvams ir seneliams, nes knygos tema apie laiką ir artimuosius paliečia kiekvieną kartą vienodai stipriai.
Visas tris knygas vienija vienas bruožas: jos kalba apie žmones, o ne apie įvykius. Jei metų pradžioje žadėjote sau daugiau skaityti, dabar pats laikas tą pažadą ištesėti, nes ilgi ir tamsūs vakarai jau visai netoli.
Šią knygą dažnai rekomenduoja tie, kurie neseniai patyrė netektį, ir tai daug pasako apie jos toną. Ji neslegia, o guodžia, primindama, kad prisiminimai yra ne našta, o turtas. Skyriai trumpi, kalba paprasta, todėl knyga tinka ir tiems, kuriems sunku ilgai išlaikyti dėmesį.
Skaitymo sąrašai visada asmeniški, todėl šias tris knygas priimkite ne kaip privalomą programą, o kaip kvietimą. Galbūt užkabins viena, galbūt visos trys, bet kiekviena jų verta bent pirmų dvidešimties puslapių, o toliau istorijos jau pačios padarys savo darbą.
