Stebint krepšinio rungtynes natūralu daugiausia dėmesio skirti žaidėjui, kuris tuo metu valdo kamuolį. Jis atlieka perdavimą, veržiasi link krepšio arba ruošiasi metimui. Tačiau didelė dalis komandos sėkmės priklauso nuo likusių krepšininkų veiksmų. Judėjimas be kamuolio yra viena mažiau pastebimų, bet labai svarbių krepšinio dalių. Gerai judantis žaidėjas gali būti naudingas komandai net ir neatlikdamas nė vieno metimo.
Vienas pagrindinių tikslų judant be kamuolio yra laisvos erdvės sukūrimas. Jeigu visi penki žaidėjai stovėtų vietoje ir lauktų perdavimo, gynybai būtų gerokai lengviau. Nuolatinis pozicijų keitimas ir atsitraukimas prie tritaškio linijos priverčia varžovus reaguoti. Kartais vienas greitas judesys link krepšio gali sutraukti gynybą ir palikti visiškai laisvą komandos draugą kitoje aikštės pusėje.
Didelę reikšmę turi ir užtvaros. Jas stato ne tik aukštaūgiai. Šiuolaikiniame krepšinyje gynėjai bei puolėjai taip pat padeda vieni kitiems išsilaisvinti iš varžovų gynybos. Tinkamu momentu pastatyta užtvara gali suteikti metikui vos sekundę laisvės, tačiau profesionaliame krepšinyje kartais būtent tiek ir reikia. Tokie veiksmai statistikos lentelėje dažniausiai lieka nepastebėti, nors gali tiesiogiai prisidėti prie pelnytų taškų.
Žaidimas be kamuolio reikalauja gero situacijos supratimo. Krepšininkas turi stebėti ne tik kamuolį, bet ir savo gynėją, komandos draugų pozicijas bei atsirandančias laisvas zonas. Jeigu žaidėjas pradeda judėti per anksti, varžovas gali lengvai sureaguoti. Pavėlavus vos akimirką, gera galimybė taip pat gali išnykti. Dėl to svarbus ne vien greitis, bet ir tinkamas judėjimo laikas.
Šis gebėjimas ypač naudingas žaidėjams, kurie nėra pagrindiniai komandos kamuolio valdytojai. Ne kiekvienas krepšininkas per rungtynes atliks daug metimų ar rezultatyvių perdavimų, tačiau tai nereiškia, kad jo vaidmuo mažesnis. Aktyviai judėdamas jis gali ištempti gynybą, padėti komandos lyderiui prasiveržti arba pats netikėtai atsidurti patogioje pozicijoje metimui.
Komandinis susižaidimas čia tampa itin svarbus. Kuo geriau žaidėjai pažįsta vienas kito įpročius, tuo natūraliau vyksta judėjimas aikštėje. Kartais vienas žvilgsnis ar nedidelis krypties pakeitimas leidžia suprasti, kas bus daroma toliau. Toks krepšinis atrodo paprastas ir sklandus, nors už jo dažniausiai slypi daugybė treniruotėse kartotų situacijų.
Todėl vertinant krepšininko naudą neužtenka žiūrėti tik į pelnytus taškus. Žaidėjas gali turėti didelę įtaką rungtynėms net retai liesdamas kamuolį. Protingas judėjimas, užtvaros ir tinkamas pozicijos pasirinkimas padeda kurti progas visai komandai, o būtent tokios detalės dažnai skiria padriką žaidimą nuo gerai veikiančio komandinio krepšinio.
