Kai kalbame apie kraujospūdį, dažniausiai didžiausias dėmesys skiriamas hipertenzijai arba aukštam kraujospūdžiui. Tai suprantama – aukštas kraujospūdis yra tylusis žudikas, susijęs su insulto ir širdies smūgio rizika. Tačiau kraujospūdžio skalėje yra ir kita pusė – diastolinis kraujospūdis, kuris atspindi slėgį arterijose, kai širdies raumuo atsipalaiduoja tarp dūžių. Kai šis skaičius tampa itin žemas, tai gali signalizuoti apie problemas, kurios yra ne mažiau pavojingos nei aukštas spaudimas. Žemas diastolinis kraujospūdis, mediciniškai dar vadinamas diastoline hipotenzija, dažnai lieka nepastebėtas, nes pacientai nejaučia akivaizdžių simptomų, kol būklė netampa kritine. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas lemia žemą diastolinį spaudimą, kada tai tampa rimta grėsme sveikatai ir kokie požymiai rodo, jog laikas nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kas yra diastolinis kraujospūdis ir kodėl jis svarbus?
Kraujospūdžio matavimas susideda iš dviejų skaičių: sistolinio (viršutinio) ir diastolinio (apatinio). Sistolinis slėgis rodo jėgą, kuria širdis išstumia kraują į arterijas susitraukimo metu. Diastolinis slėgis yra spaudimas, kurį kraujas daro arterijų sienelėms, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Tai yra tas momentas, kai širdies vainikinės arterijos prisipildo krauju ir aprūpina širdies raumenį deguonimi.
Svarbu suprasti, kad žemas diastolinis spaudimas nėra tiesiog „geras” spaudimas. Jei šis skaičius nukrenta per žemai, širdies vainikinės arterijos negali tinkamai prisipildyti krauju. Tai sukuria pavojingą ratą: širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, todėl susilpnėja jo gebėjimas efektyviai pumpuoti kraują. Tai gali sukelti nuovargį, galvos svaigimą ir ilgalaikėje perspektyvoje – širdies nepakankamumą.
Normalaus ir žemo diastolinio spaudimo ribos
Medicinoje nėra vieno griežto skaičiaus, kuris apibrėžtų diastolinę hipotenziją, tačiau dauguma kardiologų sutinka su tam tikromis gairėmis. Paprastai diastolinis spaudimas, esantis žemiau 60 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų), yra laikomas žemu. Tačiau svarbu atsižvelgti į kontekstą – jei žmogus jaučiasi gerai, neturi jokių simptomų, o jo sistolinis spaudimas yra normalus, kartais žemesnis diastolinis spaudimas gali būti tiesiog individuali norma.
Tačiau pavojaus signalai įsijungia, kai diastolinis spaudimas nukrenta žemiau 50–55 mmHg, ypač jei tai lydi tam tikri simptomai. Būtina pabrėžti, kad izoliuota diastolinė hipotenzija (kai viršutinis skaičius normalus, o apatinis – žemas) yra specifinė būklė, reikalaujanti atidesnio gydytojo vertinimo.
Dažniausios žemo diastolinio kraujospūdžio priežastys
Žemas diastolinis spaudimas retai atsiranda be jokios priežasties. Dažniausiai tai yra kitų organizme vykstančių procesų atspindys. Štai pagrindinės priežastys, kurias išskiria specialistai:
-
Amžius ir arterijų standumas: Vyresniame amžiuje arterijų sienelės praranda elastingumą. Tai gali sukelti sistolinio spaudimo padidėjimą ir diastolinio spaudimo sumažėjimą. Šis reiškinys vadinamas pulsinio slėgio padidėjimu.
Širdies vožtuvų problemos: Pavyzdžiui, aortos vožtuvo nepakankamumas, kai kraujas grįžta atgal į širdį, gali žymiai sumažinti diastolinį spaudimą.
Skysčių trūkumas (dehidratacija): Organizmui pritrūkus skysčių, sumažėja bendras kraujo tūris, todėl nukrenta tiek sistolinis, tiek diastolinis spaudimas.
Endokrininės sistemos sutrikimai: Skydliaukės veiklos sutrikimai, cukrinis diabetas ar antinksčių funkcijos nepakankamumas gali daryti įtaką kraujospūdžio reguliavimui.
Vaistai: Tam tikri vaistai, skirti aukštam kraujospūdžiui mažinti (antihipertenziniai vaistai), diuretikai, antidepresantai ar vaistai nuo Parkinsono ligos gali per daug sumažinti kraujospūdį.
Sunkios infekcijos arba alerginės reakcijos: Sepsis arba anafilaksinis šokas sukelia staigų ir pavojingą kraujospūdžio kritimą.
Simptomai, į kuriuos būtina reaguoti
Kaip minėta, žemas diastolinis spaudimas dažnai nekelia diskomforto. Tačiau kai spaudimas tampa kritiškai žemas, smegenys ir kiti organai nebegauna pakankamai kraujo. Tai sukelia šiuos simptomus:
- Staigus galvos svaigimas arba alpimas (ypač atsistojus – ortostatinė hipotenzija).
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas.
- Koncentracijos stoka, „rūkas“ galvoje.
- Pykinimas.
- Šaltos, drėgnos odos pojūtis.
- Matymo sutrikimai (dažnai trumpalaikis aptemimas).
- Dusulys fizinio krūvio metu.
Jei jaučiate bent vieną iš šių simptomų ir matuoklis rodo žemą diastolinį spaudimą, tai yra pakankamas pagrindas apsilankyti pas šeimos gydytoją arba kardiologą.
Kada ši būklė tampa pavojinga sveikatai?
Žemas diastolinis spaudimas tampa itin pavojingas, kai jis sukelia perfuzijos (organų aprūpinimo krauju) trūkumą. Ilgalaikis, net ir nedidelis, bet nuolatinis diastolinio spaudimo trūkumas reiškia, kad širdis visą laiką dirba nepakankamai aprūpinta deguonimi. Tai didina širdies ritmo sutrikimų, krūtinės anginos ir širdies nepakankamumo riziką.
Ypač pavojinga situacija yra tada, kai žemas diastolinis spaudimas lydi kitas lėtines ligas, pavyzdžiui, širdies vainikinių arterijų ligą. Tokiu atveju net ir nedidelis kraujospūdžio kritimas gali išprovokuoti miokardo infarktą, nes širdies raumuo tiesiog negauna reikiamo kiekio kraujo per savo arterijas.
Diagnostika ir tyrimai
Norint nustatyti tikrąją žemo diastolinio spaudimo priežastį, vieno matavimo nepakanka. Gydytojai dažniausiai atlieka išsamią diagnostiką:
-
Kraujo tyrimai: Siekiama nustatyti mažakraujystę, elektrolitų disbalansą, skydliaukės hormonų lygį ar gliukozės kiekį kraujyje.
Elektrokardiograma (EKG): Įvertinamas širdies ritmas ir elektrinis aktyvumas.
Echokardiografija: Širdies ultragarsinis tyrimas, leidžiantis pamatyti širdies struktūrą, vožtuvų darbą ir kaip širdis pumpuoja kraują.
Holterio monitoravimas: 24 valandų (ar ilgesnis) kraujospūdžio ir širdies ritmo stebėjimas kasdieniame gyvenime.
Ortostatinis mėginys: Matuojamas kraujospūdis gulint, sėdint ir atsistojus, siekiant nustatyti, ar nėra ortostatinės hipotenzijos.
Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie diastolinę hipotenziją
Ar žemas diastolinis spaudimas visada reikalauja gydymo?
Ne, ne visada. Jei esate sveikas, aktyvus ir nejaučiate jokių simptomų, tai gali būti jūsų normali fiziologinė būklė. Gydymas reikalingas tik tada, kai žemas spaudimas sukelia nemalonius simptomus arba rodo paslėptą ligą.
Kaip galima natūraliai padidinti diastolinį spaudimą?
Jei gydytojas patvirtino, kad nėra pavojingos ligos, galima imtis gyvenimo būdo pokyčių: gerti daugiau vandens (jei nėra širdies nepakankamumo), vartoti šiek tiek daugiau druskos (tik su gydytojo palaiminimu), dažniau valgyti mažomis porcijomis ir vengti staigaus atsistojimo.
Ar sportas padeda esant žemam kraujospūdžiui?
Taip, reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti širdies raumenį ir gerinti kraujagyslių tonusą. Tačiau prieš pradedant intensyviai sportuoti, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei žemas spaudimas sukelia svaigimą.
Ar kava ir arbata kelia diastolinį spaudimą?
Kofeinas laikinai padidina kraujospūdį. Tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas, o piktnaudžiavimas kofeinu gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Tai neturėtų būti naudojama kaip „vaistas”.
Ką daryti, jei spaudimas nukrito staiga ir jaučiuosi labai blogai?
Nedelsiant atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau širdies lygio – tai padės kraujui lengviau pasiekti smegenis. Jei būklė negerėja per kelias minutes arba atsiranda krūtinės skausmas, stiprus dusulys ar sumišimas, skambinkite greitajai pagalbai.
Profilaktika ir rekomendacijos kasdienybei
Nors ne visada galime pakeisti savo anatominius ypatumus ar amžiaus įtaką kraujagyslėms, galime imtis priemonių, kad išvengtume diastolinio spaudimo kritimų sukeltų komplikacijų. Svarbiausia taisyklė – stebėti savo organizmą. Jei kraujospūdžio matuoklis rodo žemus skaičius, nepanikuokite, bet fiksuokite duomenis. Vesdami kraujospūdžio dienoraštį savaitę ar dvi, pateiksite gydytojui vertingos informacijos, kuri padės greičiau nustatyti priežastį.
Mityba vaidina svarbų vaidmenį. Subalansuota dieta, turinti pakankamai vitaminų (ypač B12 ir folio rūgšties, kurių trūkumas gali sukelti anemiją ir žemą spaudimą), yra pagrindas. Taip pat labai svarbu pakankamas skysčių kiekis. Dehidratacija yra viena dažniausių ir lengviausiai pašalinamų žemo spaudimo priežasčių. Jei dirbate sėdimą darbą, stenkitės kas valandą pajudėti, kad pagerintumėte kraujo cirkuliaciją kojose, o atsistodami darykite tai lėtai, duodami organizmui laiko prisitaikyti.
Galiausiai, būkite budrūs vartodami vaistus. Jei jūsų kraujospūdis tapo žemas pradėjus vartoti naujus vaistus, nedelsdami pasitarkite su savo gydytoju. Gali būti, kad dozė yra per didelė arba reikia pakeisti vaisto rūšį. Niekada nenutraukite paskirtų vaistų vartojimo patys, be gydytojo konsultacijos, nes tai gali sukelti pavojingą „atsakomąją” reakciją.
Atminkite, kad jūsų sveikata yra visuma. Žemas diastolinis kraujospūdis yra tik vienas iš rodiklių, kurį reikia vertinti kompleksiškai kartu su kitais sveikatos aspektais. Rūpinimasis savimi prasideda nuo dėmesingo požiūrio į savo kūno siunčiamus signalus ir laiku atliktų sveikatos patikrinimų.
