Virtuvė yra namų širdis, kurioje gimsta ne tik gardžiausi patiekalai, bet ir intensyvūs kvapai, karšti garai bei smulkios riebalų dalelės. Nors šviežiai kepamos duonos, ruošiamo troškinio ar rytinės kavos aromatas gali džiuginti, ilgainiui ore susikaupę garai ir riebalai nusėda ant virtuvės baldų fasadų, sienų ir tekstilės gaminių. Tai palieka sunkiai išvalomas, lipnias dėmes bei sukuria nemalonų įsisenėjusį kvapą, kuris ilgainiui gali pasklisti po visus namus. Būtent todėl kokybiška oro ištraukimo sistema yra ne interjero prabanga, o visiška būtinybė. Tinkamai parinktas įrenginys ne tik apsaugos jūsų virtuvės baldų ilgaamžiškumą, bet ir užtikrins sveiką, gaivų patalpų mikroklimatą visai šeimai. Tačiau susidūrus su milžiniška pasiūla prekybos centruose, priimti teisingą sprendimą gali būti tikras iššūkis. Techninės specifikacijos, dizaino subtilybės, galingumo skaičiavimai ir montavimo ypatumai reikalauja bent minimalių specifinių žinių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime visus svarbiausius aspektus, kurie padės investuoti protingai ir džiaugtis nepriekaištingai švariu oru kiekvieną kartą gaminant maistą.
Gartraukių tipai: koks labiausiai tinka jūsų virtuvei?
Pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių ieškant tobulo prietaiso yra jo formos ir montavimo tipo pasirinkimas. Priklausomai nuo jūsų virtuvės išplanavimo, erdvės dydžio bei asmeninių dizaino preferencijų, gamintojai siūlo kelias pagrindines kategorijas. Svarbu iš anksto įvertinti, kur prietaisas bus montuojamas ir kiek fizinės erdvės jam galite skirti.
Sieniniai gartraukiai
Tai vienas populiariausių ir tradiciškiausių pasirinkimų tiek senesnės statybos, tiek naujuose būstuose. Šie prietaisai tvirtinami tiesiai prie sienos, atviroje erdvėje virš viryklės. Jie pasižymi itin plačiu dizaino asortimentu: nuo klasikinių, masyvių kupolo formos variantų iki modernių, pasvirusių, plokščių stiklo ekranų. Pasvirę sieniniai modeliai ypač vertinami dėl to, kad suteikia kur kas daugiau erdvės galvai gaminant ir vizualiai neapkrauna virtuvės erdvės. Be to, jie dažnai tampa išraiškingu, akį traukiančiu virtuvės akcentu, todėl gamintojai siūlo pačias įvairiausias spalvas ir apdailos medžiagas – nerūdijantį plieną, grūdintą stiklą, matinę juodą ar net vario atspalvių dangą.
Įmontuojami gartraukiai
Jeigu labiausiai vertinate minimalistinį, neperkrautą interjerą ir nenorite, kad buitinė technika kristų į akis, įmontuojamas modelis yra absoliučiai tobulas sprendimas. Šie prietaisai visiškai pasislepia virtuvės spintelėje virš kaitlentės, o matoma lieka tik apatinė ištraukimo plokštuma ir vos pastebimas valdymo skydelis. Pagrindinis jų privalumas – išlaikomas vientisas virtuvės dizainas ir galimybė išsaugoti papildomą vietą spintelėje smulkiems daiktams, pavyzdžiui, prieskoniams ar virtuviniams įrankiams, laikyti. Nors jie yra itin diskretiški, šiuolaikiniai įmontuojami modeliai savo galingumu bei efektyvumu niekuo nenusileidžia dideliems sieniniams prietaisams.
Erdviniai (salos) gartraukiai
Vis labiau populiarėjant atviro plano erdvėms ir virtuvės saloms, nenumaldomai auga ir erdvinių modelių poreikis. Kadangi viryklė šiuo atveju yra patalpos centre, o ne prie sienos, prietaisas tvirtinamas tiesiai prie lubų virš salos. Šie modeliai privalo būti išskirtinai galingi, nes oro srautai patalpos viduryje juda kur kas laisviau ir garai greičiau sklaidosi į visas puses. Kadangi salos tipas matomas iš visų pusių tarsi kambario centras, jo dizainui gamintojai skiria ypatingą dėmesį. Dažnai tokie modeliai primena futuristinius ar klasikinius šviestuvus ir yra gaminami iš pačių kokybiškiausių medžiagų. Visgi verta atkreipti dėmesį, kad jų kaina ir montavimo darbų sudėtingumas paprastai yra pastebimai didesni nei įprastų sieninių ar įmontuojamų prietaisų.
Teleskopiniai gartraukiai
Teleskopiniai modeliai išsiskiria unikalia konstrukcija – jie turi ištraukiamą priekinį skydelį. Įprastoje būsenoje jie užima visai nedaug vietos ir yra kone nepastebimai integruoti į viršutinę spintelę, o norint juos įjungti ar padidinti garų surinkimo plotą, pakanka lengvu rankos judesiu ištraukti apatinę dalį. Tai nepaprastai praktiškas sprendimas mažoms virtuvėms, kur kiekvienas centimetras yra tiesiog aukso vertės. Ištraukus skydelį, reikšmingai padidėja garų surinkimo plotas, todėl užtikrinamas efektyvus oro valymas net ir intensyviai gaminant keliuose puoduose vienu metu.
Galingumas ir oro ištraukimo našumas: kaip apskaičiuoti?
Kvapą gniaužiantis dizainas tėra tik ledkalnio viršūnė. Pati svarbiausia bet kurio oro ištraukėjo savybė yra jo techninis našumas, kuris tradiciškai matuojamas kubiniais metrais per valandą (m3/h). Šis parametras aiškiai nurodo, kokį oro kiekį prietaisas sugeba ištraukti, išvalyti ir atnaujinti per vieną darbo valandą. Norint, kad po maisto gaminimo virtuvėje neliktų absoliučiai jokių nepageidaujamų kvapų ir drėgmės pertekliaus, oras patalpoje turėtų visiškai pasikeisti maždaug 10–12 kartų per valandą.
Savo virtuvei reikalingą minimalų ištraukimo našumą galite nesunkiai apskaičiuoti pasinaudoję elementaria formule:
- Pirmiausia apskaičiuokite tikslų virtuvės patalpos tūrį. Padauginkite patalpos ilgį iš pločio ir iš lubų aukščio. Pavyzdžiui, jei jūsų virtuvė yra 4 metrų ilgio, 3 metrų pločio, o lubų aukštis siekia 2,5 metro, matematinis veiksmas atrodys taip: 4 x 3 x 2,5 = 30 kubinių metrų.
- Gautą rezultatą (tūrį) padauginkite iš 10 (jei gaminate retai ar vidutiniškai) arba iš 12 (jei gaminate dažnai, mėgstate intensyvų kepimą riebaluose).
- Pagal mūsų aptartą pavyzdį: 30 x 12 = 360. Vadinasi, šiai konkrečiai erdvei jums reikalingas prietaisas, kurio minimalus deklaruojamas našumas yra bent 360 m3/h.
Ypatingai svarbu paminėti, kad jeigu jūsų virtuvė nėra izoliuota durimis ir yra sujungta su svetaine ar valgomuoju (atviro plano erdvė), atliekant skaičiavimus būtina vertinti bendrą visų šių sujungtų erdvių plotą. Būtent dėl šios priežasties moderniuose namuose dažnai prireikia itin galingų prietaisų, kurių našumas siekia 600, 800 m3/h ar netgi dar daugiau. Taip pat ekspertai nuolat rekomenduoja rinktis prietaisą su tam tikru galios rezervu. Jei turėsite šiek tiek galingesnį modelį, kasdieniame gyvenime jam pakaks dirbti vidutiniu ar net minimaliu pajėgumu. Taip įrenginys kels kur kas mažiau triukšmo, nenaudos maksimalių resursų ir natūraliai tarnaus gerokai ilgiau.
Triukšmo lygis: kodėl tai svarbu jūsų komfortui?
Apklausos rodo, kad viena iš pačių dažniausių priežasčių, kodėl žmonės vengia naudoti savo namuose sumontuotą įrangą gaminant maistą, yra per didelis, variklio ir oro srauto keliamas triukšmas, kuris tiesiog erzina. Triukšmo lygis matuojamas decibelais (dB) ir yra tiesiogiai susijęs su prietaiso variklio galingumu bei greičiu, kuriuo oras yra priverstas judėti ortakiais ir filtrais. Visiškai komfortišku namų aplinkoje laikomas toks triukšmas, kuris, įrenginiui veikiant maksimaliu ar vidutiniu režimu, neviršija 55–60 dB. Palyginimui, šis lygis atitinka ramaus, normalaus tonuso pokalbio garsą ar tyliai fone veikiančio televizoriaus skleidžiamą garsą.
Jei pasirinktas prietaisas skleidžia 70 dB ar dar didesnį garsą, ilgainiui tai gali kelti rimtą diskomfortą ir nuovargį, ypač minėtose atviro plano erdvėse, kur virtuvės garsai persipina su svetainės poilsio zonos tyla. Siekiant maksimaliai sumažinti triukšmą, pažangūs gamintojai taiko inovatyvias technologijas: įdiegiama bešepetėlių variklių technologija (kuri taip pat taupo elektrą), naudojamos storos, garsą absorbuojančios izoliacijos medžiagos, tobulinama aerodinamika optimizuojant oro srauto kanalus. Tiems, kas siekia absoliučios tylos virtuvėje, verta pasidomėti sistemomis, kai ištraukėjo variklis (turbina) montuojamas ne pačiame prietaise virš viryklės, o atokiau – palėpėje, išorinėje namo sienoje ar net ant stogo. Toks išorinio variklio sistemos sprendimas garantuoja beveik begarsį prietaiso veikimą gaminimo vietoje.
Recirkuliacija ar ventiliacija: kurį veikimo principą pasirinkti?
Pagal surenkamo ir apdorojamo oro išleidimo būdą, šie prietaisai skirstomi į dvi esmines kategorijas. Nors didžioji dalis šiuolaikinių buitinių modelių gali būti adaptuoti veikti abiem šiais režimais, prieš priimant sprendimą kritiškai svarbu suprasti jų veikimo skirtumus, efektyvumą ir pritaikymo galimybes jūsų namuose.
Ventiliacinis režimas (oro išvedimas ortakiais į lauką) yra pripažįstamas kaip pats efektyviausias, higieniškiausias ir patikimiausias būdas pašalinti visus kvapus, karštus garus ir perteklinę drėgmę iš patalpos. Šio proceso metu įrenginys įtraukia nešvarų orą, kuris pereina per metalinius riebalų filtrus (šioje stadijoje sulaikomos lipnios, mikroskopinės riebalų dalelės) ir tuomet galinga srove ortakiais yra išmetamas į lauką per pastato ventiliacijos šachtą ar specialią angą sienoje. Šis išvedimo būdas reikalauja iš anksto tinkamai suplanuotų ir įrengtų ventiliacijos kanalų. Tačiau jis garantuoja neprilygstamą oro atnaujinimo kokybę, nė kiek nesumažina deklaruojamo prietaiso galingumo ir paprastai veikia tyliau, nes oras nesutinka papildomo didelio pasipriešinimo. Vienintelis būtinas priežiūros darbas – reguliarus metalinių riebalų filtrų plovimas.
Recirkuliacinis režimas (oro valymas ir grąžinimas atgal) yra absoliučiai nepakeičiamas tose situacijose, kur nėra fizinės ar techninės galimybės išvesti surinkto oro į lauką. Tai dažnai pasitaiko senos statybos daugiabučiuose su prastais ventiliacijos kanalais, taip pat moderniuose A++ energinio naudingumo klasės namuose su rekuperacinėmis sistemomis, kur siekiama maksimalaus pastato sandarumo ir nenorima gręžti papildomų skylių sienose. Šiuo atveju oras įtraukiamas į prietaisą, pirmiausia išvalomas standartiniuose riebalų filtruose, o tuomet priverstinai stumiamas pro specialų aktyviosios anglies filtrą. Aktyvioji anglis veikia kaip kempinė – ji absorbuoja ir užrakina savyje įvairius kvapus. Po šio proceso išvalytas, bet vis dar šiltas oras grąžinamas atgal į jūsų virtuvės erdvę. Privalu atminti, kad tankūs anglies filtrai sukuria pastebimą oro pasipriešinimą, dėl kurio sumažėja faktinis prietaiso ištraukimo našumas (kartais net 20-30 procentų) ir šiek tiek padidėja skleidžiamo triukšmo lygis. Svarbiausia taisyklė naudojant recirkuliaciją – aktyviosios anglies filtrus būtina reguliariai keisti naujais, vidutiniškai kas 3–6 mėnesius (priklauso nuo gaminimo intensyvumo), kitaip prietaisas visiškai praranda savo efektyvumą ir tiesiog maišo nešvarų orą patalpoje.
Dažniausios klaidos, kurias daro pirkėjai
Net ir skyrus nemažą biudžetą ir pasirinkus patį brangiausią, kokybiškiausią modelį, galutinis rezultatas gali labai nuvilti, jeigu montavimo ar planavimo etape bus padarytos esminės klaidos. Štai pagrindiniai spąstai, kurių kiekvienas pirkėjas turėtų išmokti išvengti:
- Netinkamas įrenginio pločio pasirinkimas: Esminė taisyklė sako, kad gartraukis privalo būti bent jau tokio paties pločio kaip ir po juo esanti kaitlentė, o dar geriau – jei jis yra šiek tiek platesnis. Pavyzdžiui, jei jūsų indukcinė ar dujinė kaitlentė yra standartinio 60 cm pločio, prietaisas virš jos turėtų būti 60 cm arba net 90 cm pločio. Per siauras modelis tiesiog fiziškai nesugebės sugauti ir surinkti į šalis natūraliai sklindančių, išsiplečiančių garų, ypač gaminant ant kraštinių kaitviečių.
- Klaidingas ir nesaugus montavimo aukštis: Jei prietaisą pakabinsite pernelyg žemai, bus ne tik nepatogu maišyti maistą aukštuose puoduose, bet ir kils reali gaisro grėsmė dėl atviros liepsnos (ypač aktualu turint dujines virykles, kurios generuoja daug tiesioginio karščio). Jei sumontuosite per aukštai – kylantys garai spės išsisklaidyti po visą kambarį dar prieš pasiekdami įrenginio filtrus. Paprastai rekomenduojamas optimalus atstumas nuo elektrinės ar indukcinės kaitlentės paviršiaus yra apie 50–60 cm, o nuo dujinės – apie 65–75 cm. Nepaisant šių bendrų standartų, visada būtina atidžiai perskaityti ir tiksliai vadovautis konkretaus įrenginio gamintojo instrukcija.
- Per siauri, nekokybiški arba stipriai sulenkti ortakiai: Nusprendus montuoti prietaisą ventiliaciniu režimu ir vesti orą į lauką, ventiliacijos vamzdžių (ortakių) diametras, ilgis ir medžiagos tipas turi tiesiog milžinišką įtaką visos sistemos darbui. Dažnai daroma meistrų ar pačių šeimininkų klaida – sumontuojami plonesni nei reikalaujama ortakiai (pvz., vietoj rekomenduojamo 150 mm naudojamas 100 mm) arba pasirenkami nekokybiški, lankstūs, gofruoti vamzdžiai su nelygiomis vidinėmis sienelėmis bei daugybe staigių posūkių. Tai drastiškai sumažina oro trauką, padidina apkrovą varikliui ir sukelia papildomą oro švilpimo triukšmą. Geriausias ir patikimiausias sprendimas – naudoti lygaus vidinio paviršiaus, kieto ir storo plastiko ar metalo ortakius ir maksimaliai vengti aštrių 90 laipsnių kampų (geriau daryti du švelnesnius 45 laipsnių posūkius).
- Filtrų valymo ir keitimo priežiūros ignoravimas: Net ir pats moderniausias prietaisas ilgainiui praranda savo trauką, jeigu jo riebalų filtrai visiškai užsikemša. Per užkimštus tarpelius oras tiesiog nebegali laisvai cirkuliuoti. Iš storo aliuminio ar nerūdijančio plieno pagamintus metalinius riebalų filtrus reikėtų plauti indaplovėje aukštoje temperatūroje ar bent jau mirkyti karštame vandenyje su riebalus tirpdančiu plovikliu bent kartą per 3-4 savaites, priklausomai nuo to, kaip dažnai mėgstate kepti maistą keptuvėje.
- Prietaiso įjungimas per vėlai ir išjungimas per anksti: Norint pasiekti maksimalų garų surinkimo efektyvumą ir leisti oro srautui patalpoje susiformuoti teisinga kryptimi, įrenginį rekomenduojama įjungti nedideliu greičiu dar 5–10 minučių prieš realiai pradedant kepti ar virti. Lygiai taip pat svarbu neliesti išjungimo mygtuko iškart patraukus keptuvę nuo ugnies. Verta palikti prietaisą veikti pirmu greičiu dar bent 10–15 minučių po gaminimo pabaigos, kad būtų galutinai išvalyti ir pašalinti paskutiniai erdvėje tvyrantys kvapų likučiai.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar tikrai man būtina papildomai pirkti ir montuoti anglies filtrą?
Aktyviosios anglies filtras jums reikalingas ir privalomas tik tuo vieninteliu atveju, jeigu jūsų montuojamas įrenginys veiks išskirtinai recirkuliacijos režimu (tai yra, surinktas ir išvalytas oras nebus šalinamas į lauką, o bus grąžinamas atgal į tą pačią patalpą). Jeigu oras sumontuotais ortakiais be kliūčių išvedamas tiesiai į lauką ar bendrą pastato ventiliacijos šachtą, jokio anglies filtro pirkti ir montuoti nereikia, o netgi ir draudžiama, nes jis tik bereikalingai mažins trauką. Tokiu atveju puikiai pakanka tik gamykloje jau įstatyto standartinio metalinio riebalų filtro.
Kaip paprastai sužinoti, ar mano metalinis riebalų filtras jau užsikimšęs ir reikalauja valymo?
Daugelis išmanių modernių modelių šiandien jau turi integruotus specialius indikatorius (tai gali būti mirksinčios LED lemputės valdymo skydelyje arba trumpi garsiniai signalai), kurie automatiškai apskaičiuoja darbo valandas ir praneša vartotojui apie poreikį išvalyti filtrą. Jei jūsų pasirinktas modelis tokios elektroninės funkcijos neturi, paprasčiausiai vizualiai įvertinkite filtrą iš apačios: jei jo metalinis tinklelis prarado savo natūralų blizgesį, pasidengė akivaizdžiu gelsvu, prilipti linkusiu, klampiu riebalų sluoksniu ir ant jo matosi dulkių sankaupos, atėjo neatidėliotinas laikas jį išplauti. Kitas labai aiškus poelgių reikalaujantis požymis – gaminimo metu pastebimai susilpnėjusi oro trauka ir neįprastai padidėjęs variklio ūžimo triukšmas, lyg prietaisas dirbtų su pasipriešinimu.
Ar galima oro ištraukėją jungti tiesiogiai prie namo rekuperacinės vėdinimo sistemos?
Tiesioginis gartraukio ortakio prijungimas į bendrą, namuose įrengtą rekuperacijos (vėdinimo) sistemą yra griežtai nerekomenduojamas visų inžinierių ir dažniausiai draudžiamas gamintojų garantinėse sąlygose. Itin riebaluotas, drėgnas ir karštas oras per labai trumpą laiką gali užkimšti smulkius vėdinimo sistemos filtrus ir netgi nepataisomai sugadinti jautrų rekuperatoriaus šilumokaitį bei užteršti ilgus ortakius palėpėje. Moderniuose A++ energinės klasės namuose, kur įrengta kokybiška rekuperacija, virtuvėms dažniausiai naudojami recirkuliaciniai modeliai su anglies filtrais (kad šiluma liktų namuose). Kita galima alternatyva – įrengiamas visiškai atskiras, izoliuotas ir sandarus išmetimo kanalas tiesiai per sieną ar stogą į lauką, būtinai sumontuojant automatinę atbulinę sklendę, kuri apsaugo nuo šalto lauko oro patekimo į namus, kai prietaisas yra išjungtas.
Kiek vidutiniškai kainuoja geras ir ilgai tarnaujantis oro ištraukimo prietaisas?
Buitinės technikos rinkoje kaina labai smarkiai svyruoja ir priklauso nuo prietaiso tipo, deklaruojamo galingumo, variklio technologijos, dizaino elementų ir papildomų išmaniųjų technologijų. Kokybišką, patikimo gamintojo standartinį įmontuojamą į spintelę ar paprastą sieninį modelį be sunkumų galima įsigyti nuo 150 iki 400 eurų. Tuo tarpu itin galingi, modernūs išmanieji, stilingo dizaino salos tipo gartraukiai ar pačios naujausios inovacijos – į pačią kaitlentės plokštumą integruojami modeliai – dažnai kainuoja nuo 500 iki kelių tūkstančių eurų. Investuojant savo pinigus, svarbiausia yra objektyviai vertinti oro ištraukimo našumo (kubiniais metrais), skleidžiamo triukšmo lygio bei garantinio aptarnavimo rodiklius, o ne susivilioti tik gražia, akį traukiančia išvaizda ar skambiu prekės ženklo pavadinimu.
Papildomos funkcijos, kurios iš esmės palengvins virtuvės kasdienybę
Buitinių technologijų pramonei sparčiai tobulėjant, šiuolaikinė virtuvės technika tampa vis labiau išmanesnė, interaktyvesnė ir savarankiškesnė. Renkantis naują ištraukimo prietaisą savo namams, verta atidžiau atkreipti dėmesį ne tik į pagrindinius techninius parametrus, bet ir į inovatyvias papildomas funkcijas, kurios iš esmės gali pakeisti jūsų gaminimo patirtį. Vienas iš labiausiai stebinančių ir naudingų inžinerinių sprendimų yra bevielio, išmanaus ryšio sistemos tarp pačios viryklės (kaitlentės) ir virš jos esančio ištraukėjo (tokios inovacijos dažnai vadinamos „Hob2Hood“ ar kitais analogiškais terminų pavadinimais). Ši moderni infraraudonųjų spindulių ar Bluetooth ryšio funkcija leidžia kaitlentei pačiai automatiškai valdyti gartraukio variklio galingumą bei apšvietimą. Vos tik jūs įjungiate kaitlentę ir padidinate kaitrą po keptuve ar puodu, ištraukėjas iškart tai fiksuoja ir pats adekvačiai padidina variklio apsukas. O kai baigiate gaminti ir išjungiate kaitlentę, ištraukėjas dar padirba kelias minutes mažu greičiu ir automatiškai išsijungia. Tai suteikia neįkainojamą galimybę jums visiškai, be jokių trukdžių susitelkti į patį kulinarijos procesą, nebereikia purvinomis ar miltuotomis rankomis nuolat liesti valdymo mygtukų.
Dar vienas nepaprastai svarbus, bet dažnai pirkėjų nuvertinamas aspektas yra kokybiškas integruotas apšvietimas. Pažangiuose, aukštesnės klasės modeliuose naudojamos modernios LED lemputės ar juostelės ne tik maksimaliai tausoja brangią elektros energiją ir neperkaista, bet ir suteikia galimybę patiems vartotojams patogiai reguliuoti skleidžiamos šviesos intensyvumą (pritemdymo funkcija) ar netgi keisti šviesos spalvinę temperatūrą (nuo jaukios šiltos gelsvos, primenančios žvakės šviesą, iki itin ryškios, šaltos dienos šviesos). Tai ypač praktiška ir patogu norint susikurti intymią, jaukią atmosferą virtuvėje ar valgomajame vėlaus vakaro vakarienės metu, kai pagrindinio patalpos apšvietimo nereikia. Taip pat rinkdamiesi atidžiai ieškokite modelių, turinčių itin naudingą intensyvų (dažnai vadinamą „Booster“ arba „Turbo“) veikimo režimą. Ši funkcija trumpam laiko tarpui (pavyzdžiui, 3 ar 5 minutėms) maksimaliai padidina ištraukimo galią, leidžiančią žaibišku greičiu iš patalpos išsiurbti ir išvalyti staigiai susidariusį didžiulį, tirštą garų ar dūmų debesį (tarkime, stipriai pridegus maistui ar intensyviai kepant mėsos kepsnius). Po tų kelių minučių sistema išmaniai ir savarankiškai grąžina variklį prie anksčiau nustatyto standartinio, tylesnio greičio. Galiausiai, patys moderniausi jutikliai bei oro kokybės sensoriai gali nuolatos, net jums nesant virtuvėje, analizuoti patalpos oro kokybę. Užfiksavę padidėjusį kietųjų dalelių, garų ar drėgmės kiekį ore, jie patys savarankiškai pabunda iš miego režimo ir įjungia oro valymo procesą net ir tuo metu, kai nieko negaminate, taip užtikrindami absoliučią gaivą ir sveiką aplinką jūsų namuose ištisą parą.
